Lietuviškiausio šalies miesto – Kauno – gyventojai pirmadienį pasijuto lyg Lenkijoje. Lenkiški tekstai pirmadienį vakare švietė šešiuose elektroniniuose ekranuose, įrengtuose Kauno centre esančiose autobusų stotelėse. „Kol kas nežinia, dėl ko sutriko signalo perdavimo ryšys, kuriuo mus aprūpina „Omnitel„. Atrodo, kad mobiliojo ryšio operatorius tuo metu galėjo tvarkyti savo duomenų sistemą“, – „Lietuvos rytui" teigė Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Keliuose informaciniuose ekranuose įsižiebė užrašai vien lenkų kalba, rašo „Lietuvos rytas“.
Teisėsauga neskuba priimti sprendimo, ar turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ išdėstytų faktų, nes Valstybės saugumo departamentas (VSD) neatsako, ar knygoje galėjo būti atskleista valstybės paslaptis, rašo „Kauno diena“.
Rapsų perdirbimo įmonės šį sezoną tikisi bent išgyventi, o pelno sieks tolimoje ateityje.
Prieš penkerius metus Lietuvoje rimtai svarstyta užauginti 350 ir net 700 tūkst. t rapsų, juos perdirbti ir pagamintą biodyzeliną eksportuoti. Svajota ne tik gaminti didesnės pridėtinės vertės produktą, bet ir ūkininkams mokėti daugiau, nei tuo metu mokėjo žaliavos eksportuotojai. „Valstiečių laikraštis“.
Profesinių sąjungų atstovai ironizuoja, kad jų planuojamos eitynės nuo Seimo iki Vyriausybės galėtų tapti ne protesto, bet padėkos eitynėmis, jeigu būtų įvykdyti visi 13 reikalavimų, rašo „Valstiečių laikraštis“.
Vyriausybė palaimino naująją Lietuvos pažangos strategiją "Lietuva 2030". Nors ji kurta daugiau nei pusantrų metų, strategija tėra tik iškilmingų lozungų kratinys ir priedas prie iki šiol jau sukurtų dešimčių tomų strategijų. Remiantis naująja, Lietuva 2030-aisiais taps "modernia, veržlia, atvira pasauliui", tarp 10 pažangiausių ES valstybių bus pagal gyvenimo kokybės indeksą (dabar 23 vieta ES), laimės indeksą (dabar 20 vieta), demokratijos indeksą (dabar 22 vieta), darnios visuomenės indeksą (dabar 13 vieta), pasaulio konkurencingumo indeksą (dabar 17 vieta). Be to, piliečių teisės esą bus tinkamai ginamos, sumažinta socialinė įtampa, sukurta saugi aplinka, kurioje kiekvienas galės užsiimti mėgstama veikla, gauti deramą atlygį ir užtikrinti savo ir savo artimųjų gerovę. Žodžiu, lauks rojus. Tik nenurodoma, kaip to bus pasiekta. Nerimą kelia ir tai, kad numatyta, jog po 20 metų šalyje bus pilna svetimšalių, į kuriuos privalėsime žiūrėti kaip į savus.
Pasak profesoriaus, politologo Algio Krupavičiau, minėta strategija labiau panaši į nekonkrečią pasaką apie būsimą Lietuvą. Jo manymu, "strategija atsiguls į stalčių, nes pasikeis valdžia ir parašys naują - pas mus nėra politikos tęstinumo, ir apskritai Lietuvoje labai mėgstama rašyti strategijas - tai yra noras įsiamžinti, tam tikra įsiamžinimo liga". Teigiama, jog iš tikro strategijų Lietuvoje prikurta ne dešimtys, o šimtai tomų. "Respublika" primena kelias originaliausias idėjas. Pavyzdžiui, sostinės savivaldybė, nors prasiskolinusi iki ausų, teberezga planus statyti Gugenheimo muziejų, dabartines viešojo transporto priemones pakeisti metro, automatiniu metropolitenu, taksi be vairuotojų, o Šiauliams buvo sukurta vizija, pagal kurią mieste būtų pastatytas pirmasis oficialus raudonųjų žibintų kvartalas Lietuvoje. "Kaip gyvensime 2030-aisiais, jau žinome". "Respublika"
Antradienį Seimas po svarstymo balsavo už Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisų projektą, kurį pateikė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė - projektu ji pasiūlė uždrausti verslo įmonėms finansuoti partijas. Už jį buvo 75 Seimo nariai, prieš - tik 2, susilaikė 22 parlamentarai. Kas tai - nenoras veltis į konfliktą su prezidente ar smūgis prieš rinkimus naujoms partijoms, kurios gali nusigriebti rinkėjų grietinėlę? Be to, prieš savaitę Seimo nariai pritarė socialdemokratų pateiktam pasiūlymui net ir fiziniams asmenims uždrausti aukoti partijoms. Jos galėtų būti finansuojamos faktiškai tik iš biudžeto dotacijų. Tačiau netrukus Seime laukia dar vienas balsavimas dėl tokio įstatymo priėmimo. Neatmetama, kad parlamentarų dauguma tuo metu nebebus tokia vieninga. Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad uždraudus juridinių asmenų aukas partijų finansavimui iš biudžeto, be jau numatytų 5,5 mln. litų, prireiks dar 15 mln. litų. "Gudrūs Seimo manevrai". "Kauno diena".
