Aiškėja, kad pernai kilus skandalui dėl mailiaus bylos (dėl bandymo apgaule gauti 22,5 mln. litų iš ES fondų) Žemės ūkio ministerija skubiai (per savaitę) ir ne konkurso būdu su žiniasklaida sudarė sutarčių už maždaug 2 mln. litų. Sutapimas, triukšmas dėl byloje minimo konservatorių žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žiniasklaidoje iškart nutilo. Kaip tie 2 mln. litų susiję su švaria K.Starkevičiaus reputacija? Tai pavesta išsiaiškinti konservatorių premjerui Andriui Kubiliui ir artimiausiai jo aplinkai. RESPUBLIKA
Vilniaus rajone gyvenantys lenkai – nesutramdomi. Jie lenkiškai jau seniai žymi gyvenviečių gatves, autobusų maršrutus. Dabar ėmėsi ir kaimų pavadinimų. „Lozoriškės – 0,7 kilometro“, – šviečia užrašas šalia kelio, vedančio iš Nemenčinės į Buivydžius. Apačioje kaimo pavadinimas užrašytas lenkų kalba „Lazaryszki“. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius tvirtino, kad tuo ženklu turėtų pasirūpinti ne jo vadovaujama įstaiga. „Mums užtenka rūpesčių dėl lenkiškų gatvių pavadinimų lentelių. Jų Vilniaus rajone vis daugėja. Trečią bylą teisme dėl to laimėjome, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė vis apskundžia sprendimus“, – skundėsi J.Jurkevičius. Vilniaus rajono savivaldybė reikalauja, kad lenkiškų gatvių pavadinimų problemą narpliotų Konstitucinis teismas. LIETUVOS RYTAS
Savivaldybės gydytojo Algimanto Kažemėkaičio, rezgusio planus į Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės pastatą perkelti valdininkų darbo kabinetus, pareigos pažemintos. Paviešinus valdininko planus, Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas, arba savivaldybės gydytojas, A.Kažemėkaitis jau kitą dieną tapo šio departamento vyriausiuoju specialistu. Savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė neigė, kad A.Kažemėkaičio pareigų pažeminimas susijęs būtent su dienraštyje pasirodžiusia informacija. „Tai brendo anksčiau. Netenkino jo darbas“, – tikino E.Gudišauskienė. KAUNO DIENA
Jei iš teatrų, kitų kultūros įstaigų, aukštųjų mokyklų bus atimti sukaupti pinigai, kai kurios jų gali atsidurti ties bankroto riba. Bet Vyriausybei atrodo visiškai kitaip. Kuo baigsis ši priešprieša? Po Naujųjų metų, kai buvo gauti ministerijos nurodymai, kaip tvarkytis su pinigais, kartais taupytais net kelerius metus, kai kurias įstaigas ištiko šokas. Vienos jų sutaupytus pinigus jau buvo suplanavusios būtiniems darbams, kitos juos naudodavo net atlyginimams mokėti, kai negaudavo reikiamo finansavimo iš biudžeto.
„Net minčių nebuvo, kad Finansų ministerija nusavins tuos pinigus ir, kol jie nebus išnaudoti, neskirs lėšų iš biudžeto“, – kalbėjo Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. Socialdemokratų vadovas taip pat teigė turįs įtarimų, jog toks valstybės įstaigų pinigų apskaitos modelis sukurtas tam, kad būtų užkamšytos šalies biudžeto skylės. „Jau gavau ne vienos kultūros ir švietimo įstaigos skundus. Rengiu raštą finansų ministrei Ingridai Šimonytei, nes kalbėtis su ja beprasmiška. Dažniausiai kai mes kalbame apie avis, ji – apie vilkus“, – piktinosi A.Butkevičius. LIETUVOS RYTAS
Revizavus Kalėjimų sistemos automobilių parką paaiškėjo, kad išlaidavimas nuomojant tarnybinius automobilius kai kuriems įkalinimo įstaigų vadovams ne tabu, o normali praktika. Dalis nuomos sutarčių sudaryta pažeidžiant įstatymus. Išlaidavimą geriausiai atspindi Pravieniškių gydymo ir pataisos įstaigoje nuomojamo 2009 metų gamybos visureigio „Nissan Pathfinder“ pavyzdys. Šios įstaigos vadovas už minimo automobilio nuomą per ketverius metus sutarė sumokėti 150 tūkst. litų, nors įsigyti naują rinkoje kainuoja apie 115 tūkst. litų. Nustatyta 6 atvejai, kai nuomos sutartims pasibaigus automobilius iš privačių bendrovių įsigijo patys laisvės atėmimo įstaigų vadovai ir jų sutuoktiniai, vadovų sūnūs ir kiti sistemos darbuotojai. RESPUBLIKA
Uždaras, prastokai besimokantis, praleidinėjęs pamokas ir keitęs mokyklas. Taip 14-metį vilnietį, kuris vakar suimtas dėl 13-metės alytiškės Jurgitos nužudymo, apibūdino pedagogai. Keturiolikmečiam moksleiviui, iki šiol dažnai turėjusiam aiškintis dėl prasto mokymosi ir praleistų pamokų, vakar buvo pateikta daug sunkesnių klausimų. Jis teisėjui ir prokurorui turėjo paaiškinti, kaip ir kodėl šeštadienio vakarą nužudė į pirmą pasimatymą su juo atvykusią paauglę iš Alytaus. Uždarą, bet ūmaus būdo berniuką nuo vaikystės pažįsta ir Nemenčinės plente esančių namų gyventojai. Nors vaikystėje dėl jo išdaigų kaimynams yra tekę skambinti policijai, viena moteris tikino, kad jis nebuvo blogas vaikas: „Reikėjo laiku rasti raktą į jo širdį.“ Vakar įtariamasis ilgiau nei valandą buvo apklausiamas teisme. Kai teismo koridoriais buvo vedamas antrankiais surakintas nepilnametis, atrodė neįprastai ramu – jokių ašarų ir emocijų. Palaikyti suimto paauglio neatėjo niekas iš artimųjų. Jo apklausoje dalyvavo tik Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos jūrų muziejus išleido žinomo Klaipėdos krašto žurnalisto ir fotografo Bernardo Aleknavičiaus knygą „Žvejų kaimelio kronika“, kurioje užfiksuoti pajūrio istorijos fragmentai, jau nežinomi lietuvininkų žodžiai, posakiai, vietovardžiai. Prieš 35 metus parašyta, bet tik dabar išleista knyga šiandien bus pristatoma Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje. Pats Bernardas Aleknavičius šią knygą vadina foto apybraiža, skirta jau išnykusio Kukuliškių kaimelio ir čia gyvenusių žvejų istorijoms. Jas knygoje turtinga lietuvininkų šnekta porina krašto senbuviai Greta ir Martynas Bastionai, Marikė Tydėkaitė ir Berlyno Humboldtų universiteto profesorius Viktoras Falkenhanas. VAKARŲ EKSPRESAS
