Seime registruota idėja gerokai pagausinti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų politikų bei valdininkų ratą ir pristeigti naujų mažyčių savivaldybių. Šiuo metu oficialiai atskira savivaldybe siūloma tapti Pabradei ir Lentvariui, tačiau ateityje jomis galėtų tapti ir Šeduva, Obeliai, Žagarė su aplinkiniais kaimais bei kitos ne itin gausiai apgyvendintos teritorijos. Naujausias siūlymas – įsteigti Lentvario miesto savivaldybę. Projekto autorius – Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Projekto aiškinamajame rašte parlamentaras dėsto, kad jo „įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės“. Tačiau „Respublikos“ pakalbintas J. Narkevičius apsigalvojo ir pripažino, kad tam prireiks nemažų papildomų biudžeto išlaidų, mat teks išlaikyti merą, vicemerus, tarybos narius, savivaldybės klerkus, pastatus ir pan.
„Bet kokia reforma, susijusi su naujų savivaldybių steigimu, turi būti ekonomiškai pagrįsta, naudinga valstybei, jos piliečiams, negali būti priimami sprendimai, įtvirtinamas teisinis reguliavimas, kuris neatitinka valstybės, visuomenės interesų, kuris sudarytų prielaidas nepagrįstai plėsti biurokratinį aparatą ir didinti finansinę naštą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams“, – konstatavo D. Grybauskaitė. Anot prezidentės, įsigaliojusios pataisos sudarytų prielaidas paradoksaliai situacijai: gyventojų skaičiui mažėjant, būtų didinamas biurokratinis aparatas, tačiau mažėjant gyventojų skaičiui turėtų būti priešingai – turėtų būti mažinama biurokratinė našta Lietuvos žmonėms. RESPUBLIKA
Seimo rinkimams besirengiančios partijos tradiciškai negaili skambių pažadų, kaip pagerinti rinkėjų gyvenimą. Ekspertai perspėja, kad įgyvendinus dalį dosniausiųjų situacija šalyje būtų nepavydėtina. „Optimistiškai tikimės, kad ūkio augimas nors ir lėtės, bet išliks teigiamas. Tačiau nepalankesnio scenarijaus atveju šio tikslo galime nepasiekti“, – aiškino ekspertė ekonomistė Violeta Klyvienė. LIETUVOS ŽINIOS
Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, šįmet į mokyklas ateis apie 20 tūkst. moksleivių mažiau negu pernai, o mokytojų šįmet dirbs bent tūkstančiu mažiau. „Pagal statistiką, daugiau kaip 1100 mokytojų praėjusiais metais dirbo mokykloje, kurie buvo sulaukę 65 metų“, – pastebi ministras. „Nauja tendencija, kad šalia bendrojo lavinimo mokyklų atsiranda daugiafunkciai centrai, kurie irgi yra švietimo įstaigos. Šiais metais dirbs 36 daugiafunkciai centrai, kuriuose vykdomas arba ikimokyklinis, arba pradinis ugdymas“, – teigė G. Steponavičius. VAKARO ŽINIOS
Iniciatyva Klaipėdoje surengti gyventojų apklausą patyrė fiasko. Uostamiesčio savivaldybės Tarybos nariams užkliuvo gyventojams siūlomų pateikti klausimų formuluotės, todėl jie sprendimo projektui nepritarė. Darbo grupės, kuri, mero Vytauto Grubliausko potvarkiu, turėjo parengti apklausos organizavimo tvarką bei sugalvoti klausimus, atstovas vicemeras Artūras Šulcas aiškino, kad visuotinės gyventojų apklausos nė viena šalies savivaldybė nebuvo rengusi. Tačiau tai esą patikimas būdas sužinoti bendruomenės požiūrį į vieną ar kitą svarbų miestui reiškinį ar projektą. „Aišku, sociologinė apklausa, kai respondentai pasirenkami pagal amžių, socialines grupes, išsilavinimą, būtų tikslesnė. Tačiau visuotinė apklausa leistų sužinoti miesto bendruomenės nuomonę. Be to, jai organizuoti reikalingi minimalūs kaštai“, – aiškino A. Šulcas. VAKARŲ EKSPRESAS
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, regis, negali gyventi be intrigos. Vos prieš keletą mėnesių kolektyvas bandė nuversti teatro direktorių Romualdą Vikšraitį. Tačiau argumentų, kodėl teatras atsidūrė kūrybinėje duobėje, kultūros ministras Arūnas Gelūnas neišgirdo. Tokioje atmosferoje subrendo dar vienas skandalas. Į sceną išleidžiamas naujas spektaklis „Jazminas“ baigia ištampyti nervus ir teatro aktoriams, ir jo statytojams iš Latvijos. Garsi režisierė Mara Kimelė, palydėdama vaidinimą į gyvenimą, apgailestauja, kad dėl blogo darbo organizavimo teatre spektaklis nebus toks, koks turėtų būti. „Aš nenoriu spektaklio reklamuoti. Kaip režisierė, aš negaliu duoti jokios kokybės garantijos, ir man labai gėda, kad išleidžiu neparengtą spektaklį. Suprantu, kad aš pati kalta. Pamačius, kad nėra dekoracijų, reikėjo išvažiuoti. Bet kai buvo du trečdaliai darbo su aktoriais atlikta, apmaudu. Rezultatas galėjo būti daug geresnis, tik pritrūko žadėto laiko“, – sako režisierė Mara Kimelė. RESPUBLIKA
Dešimtis Lietuvos ir užsienio muzikos grupių subūręs festivalis „Vilnius Music Week“, šį savaitgalį įsiliejęs į Sostinės dienas, švenčia debiutą. Renginyje šurmuliuoja ir atlikėjai, ir muzikos verslo specialistai. „Pirmą kartą lankausi Lietuvoje, ir čia man labai patinka. Nekantrauju išgirsti jūsų atlikėjus. Dirbame su baltarusių grupe „Liapis Trubeckoj“, kuri Vakaruose sulaukia nemažai dėmesio. Būtų įdomu ką nors panašaus rasti ir čia – muzikantus, kurie būtų įdomūs mūsų Europos dalyje“, – sakė Vokietijoje įsikūrusios įrašų leidyklos „Eastblok“ vadovas Arminas Siebertas. Estijos muzikos vadybininkė Natalie Mets konferencijoje ketina pristatyti savo projektą – interneto svetainę „Baltic Scene“, kurioje aprašomi įdomiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlikėjai. LIETUVOS RYTAS
Rugsėjo 10 dieną „Ecart International“ galerijoje prasidedančioje Paryžiaus dizaino savaitėje bus pristatomi ir žinomos šiuolaikinio stiklo menininkės kalipėdietės-paryžietės Lauros Karčiauskaitės-Potet kūriniai. Paklausta, kiek kainuoja tokios galerijos nuoma, menininkė nusijuokė: „Nuoma tikrai ne mano kišenei. Šioje galerijoje mano stiklo darbus tarptautinėje dizaino savaitėje pristato kaip naujovę, atradimą.“ Dizaino savaitėje L. Karčiauskaitė-Potet pristatys išskirtinius stiklo kūrinius, sukurtus specialiai garsiam Paryžiaus salonui „Ecart International“. „Vakarų ekspresui“ pasiteiravus, kur šie kūriniai konstruojami, menininkė sakė, kad jos kūrybai, skirtingai nuo, tarkim, tapybos ar grafikos, reikalingos išskirtinės sąlygos. „Visus meninius dalykus dariau Lietuvoje, o jau Paryžiuje juos į visumą tarsi “Lego„ kaladėles jungs prancūzų meistrai, tarp jų – ir pačios “Ecart Internacional„ galerijos“, – sakė ponia Laura. VAKARŲ EKSPRESAS
Sunkiai susirgusią motiną pavogtais nešvariais pinigais mėginęs išgelbėti programuotojas Edvardas K. įklimpo į nepavydėtiną istoriją. Verslininkai, sužinoję Edvardo K. sumanymą, pasamdė Kauno banditus, kad jie vyrą pagrobtų ir išluptų skolą. nusikaltėliai privertė pirštais paliesti kiekvieną iš šešiolikos Edvardo K. pistoleto šovinių ir pareiškė, kad jį nužudžius bus inscenizuota savižudybė. Nepaisydamas grasinimų mažeikiškis kreipėsi į policiją. „Supratau, kad anksčiau ar vėliau dėl tų pinigų turėsiu bėdų, bet dėl onkologine liga sergančios 59 metų motinos nusprendžiau eiti iki galo. Jai gydyti išleidau didžiąją dalį šešėlinių pinigų, kuriuos pasiėmiau iš nesąžiningų verslininkų. Iš viso – 150 tūkst. litų“, – vakar „Lietuvos rytui“ atsivėrė 31 metų mažeikiškis programuotojas Edvardas K. Jo motina susirgo onkologine liga, todėl jai skubiai reikėjo brangių vaistų ir procedūrų. Tačiau sūnaus pastangos išgelbėti artimiausią žmogų buvo nesėkmingos. Nepadėjo nei gydymui išleistos milžiniškos pinigų sumos, nei patys geriausi vaistai. Ilgametės pedagogės gyvybė užgeso. LIETUVOS RYTAS
Laikas nė kiek nepakeitė banditų veiklos. Vienu metu reketas buvo įgavęs rafinuotas formas, vis dėlto atrodo, kad naujieji gangsteriukai pasuko istorijos ratą atgal ir ėmė verslininkus reketuoti panašiai kaip anie dešimtojo dešimtmečio banditai. Straipsnyje „Kauno reketininkų žygius kartoja jonaviškiai“ rašoma apie Ukmergėje ir Mažeikiuose reketuotus verslininkus, taip pat prisimenami pirmieji Lietuvos reketininkai. Kai jie pradėjo savo veiklą, Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numatė tik trejus metus nelaisvės. Dabartiniai reketininkai gali gauti iki dešimties metų laisvės atėmimo. AKISTATA
