Laisvosios rinkos teorija, pagrįsta samprotavimais, kad rinkos visada stabilios, kad laisva paklausa ir pasiūla, kaip „nematoma ranka“, užtikrina visuomenei gerovę, bet deja, du dešimtmečius vykdyta kairiųjų ir dešiniųjų neoliberalioji politika, padarė tai, ko atominė bomba Lietuvai nebūtų padariusi. Tai, ką mes turime dabar nėra demokratija, o yra pinigų diktatūrą, visko tikslas – kuo daugiau pinigų ne visuomenei, o „didiesiems“. Tokia laisvė verčia bėgti nuo savos valdžios į tuos kraštus, kur būtinosios gėrybės skirstomos žmoniškiau.
Mūsų laisvė nėra pinigų diktatūros laisvė, krizes lemia ne tik nekontroliuojama rinka ir begalinis pelno troškimas, bet ir mentalitetas. Neoliberalizmo apologetų garbinama viską reguliuojanti „nematoma rinkos ranka“ tampa nematoma bomba, griaunančia žmonių ir valstybių gyvenimus.

Šiandien mes turime blaiviai teigti: abi alternatyvos, tarp kurių iki šiol judėjo rinkos ekonomika, grynai liberali rinkos ekonomika ir valdoma ekonomika, iš vidaus susidėvėjusios, ir mums svarbiausia yra sukurti naują trečiąją formą, kuri nebūtų miglotas mišinys, šalių kompromisas, o mūsų dabarčiai pritaikyta visų įžvalgumo galimybių sintezė. Norėdami apibrėžti šią trečiąją ekonominę formą, mes kalbame apie „socialinės rinkos ekonomiką“. Tai reiškia, kad rinkos ekonomika mums atrodo būtina kaip būsimos ekonominės santvarkos pamatinis rėmas, tačiau tai neturėtų būti likimo valiai palikta liberali rinkos ekonomika, o sąmoningai valdoma, būtent – socialiai valdoma, rinkos ekonomika.

Socialiai orientuotos politikos svarbiausias siekis yra žmonių gyvenimo kokybės gerinimas švietimo ir kultūros, gyventojų materialinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityse.
Konkrečiai:pragyvenimo minimumo užtikrinimas apmokėjimo už darbą, senatvės ir kitų pensijų bei pašalpų pavidalu, ligos bei negalios atvejais, apribotas darbo laikas, naktinis ir kenksmingas darbas, poilsio dienos, teisė į ankstyvą išėjimą į pensiją, santykių tarp darbdavių ir darbuotojų reguliavimas. Ir dar svarbus socialiai orientuotos rinkos bruožas – progresinė pajamų mokesčio sistema, kuri egzistuoja visose ES valstybėse senbuvėse.
Karo sugriauta Vakarų Vokietija, pradėjusi savo ekonominį gyvenimą tvarkyti pagal socialiai orientuotos rinkos principus, per palyginti trumpą laiką ne tik „atsistojo ant kojų“, bet ir užtikrino vieną aukščiausių gyvenimo lygių pasaulyje.
Keičiantis aplinkos veiksniams, visų pirma, demografiniams procesams, iškilo būtinybė tobulinti socialiai orientuotos rinkos principus. Šiuo metu Vokietijos ūkis tvarkomas laikantis tokių principų: efektyvi kainų sistema, pinigų vertę stabilizuojanti pinigų politika, atvira rinka, privati nuosavybė, sutarčių laisvė, pastovi ekonominė politika. Be šių laikomasi keturių reguliavimo principų: monopolijų priežiūra, pajamų perskirstymas, išorės efektų reguliavimas, minimali kainų kontrolė. Nežiūrint visų pertvarkymų Vokietijos socialinės išlaidos yra vienos didžiausių pasaulyje.
Regina Paliulytė, išnagrinėjusi Vokietijos ūkio ypatybes, konstatuoja: „Vakarų Europos valstybių, tarp jų – ir Vokietijos, nueitas kelias patvirtina, kad valstybės reguliavimas turi teigiamą socialinį poveikį“