Klaipėdoje penktadienį viešėjo Latvijos vyriausybinė delegacija su šalies vadovu Valdžiu Zatleru ir jo žmona Lilita Zatlere priešakyje. Anot Prezidento, jis galėjęs pasirinkti, kurį kitą Lietuvos didmiestį aplankyti po vizito sostinėje, tačiau džiaugėsi neprašovęs: „Klaipėdą pasirinkau, nes turiu tam priežasčių: tai besivystantis miestas labai arti bendros mūsų sienos. Vakarinę Baltijos pakrantę regiu kaip vientisą ekonominį regioną; tai reiškia, kad bendradarbiavimas tarp Klaipėdos, Liepojos, galbūt – ir Ventspilio yra labai svarbi artimos ateities tema. Latvijos vadovo manymu, verslininkų, uosto organizacijų ir universitetų bendradarbiavimas gali sukurti puikų tarpvalstybinį tinklą, kuris galėtų tapti pavyzdžiu kitiems abiejų šalių regionams.“ Uostamiestyje V. Zatleras apsilankė Klaipėdos universitete (KU) ir buvo inauguruotas KU garbės daktaru. Jis sukėlė plojimus į universiteto bendruomenę prabilęs lietuviškai. Latvis Klaipėdoje viešėjo nebe pirmą kartą – jau kelis kartus jis yra lankęsis čia kaip gydytojas ir darė operacijas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šios savaitės viešnagė – pirmasis Latvijos vadovo valstybinis vizitas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. „Kaimynų prezidento Klaipėda nenuvylė“. VAKARŲ EKSPRESAS
Kaune pasklido gandas, kad vienos iš dviejų neseniai laikinojoje sostinėje pradingusių merginų kūnas aptiktas prie Vytauto Didžiojo tilto, tačiau pareigūnai tai paneigė. Kaune pradingusių merginų artimuosius nuolat pasiekia įvairūs gandai ir versijos, verčiančios dar labiau išgyventi. Kai kurios jų primena siaubo filmus, todėl artimieji jas slepia nuo pradingusių merginų motinų. Šiandien bus trisdešimta diena, kai nerandama Gabijos Boguševičiūtės. Prieš 15 dienų dingo ir Skirmantė Skirgailaitė. Šią savaitę Kaune pasklido gandas, neva viena mergina rasta negyva, su išpjautais organais. Vieni komentatoriai teigė, jog kūnas rastas po Vytauto Didžiojo tiltu, kiti – kad Nemune prie Šilutės. Tačiau šiuos gandus paneigė Kauno policijos atstovė Ramunė Tarandė: „Galiu atsakingai pasakyti, kad merginos nerastos. Nei gyvos, nei negyvos“. „Siaubo filmų scenarijams – stop“. KAUNO DIENA
Klaipėdoje žmonės užpuolami net savo namuose. Ketvirtadienį į uostamiesčio pareigūnus kreipėsi 1925 m. gimusi Sofija S. Miesto centre, Rumpiškės gatvėje, gyvenanti moteris tapo akiplėšiškų nusikaltėlių auka. Dieną apie 12 val., išgirdusi skambutį, ji savo buto duris atidarė dviem nepažįstamoms moterims. Šios, vos peržengusios slenkstį, griebė senolei už kaklo ir, pargriovusios ant grindų, pareikalavo pinigų bei aukso. Nusikaltėlės pagrobė rastus 740 litų, nuo šeimininkės kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, nuo pirštų numovė du auksinius žiedus, ir išeidamos tvarkingai užrakino duris. Patirtus nuostolius klaipėdietė įvertino 2 340 litų. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad viena iš plėšikių šią savaitę galėjo įvykdyti dar vieną labai panašų nusikaltimą. Antradienį apie 14 val. 1934 m. gimęs klaipėdietis Šilutės plente atidarė savo buto duris moteriai, neva tikrinančiai vandens skaitiklius. Kai pensininkas pasisuko parodyti, kur jie – jį iš už nugaros užpuolė netikėtai bute atsiradęs vyras. RESPUBLIKA
Revolverio šūviais ir kirviu sutiktas į svetimą namą naktį brovęsis 39 metų Kupiškio rajono gyventojas Darius Navikas po sužalojimų neatsigavo ir ligoninėje mirė. Antradienį D. Naviko gyvybė užgeso Panevėžio ligoninėje. Ar vyras mirė nuo patirtų sužalojimų, ar jo mirtį lėmė kitos priežastys, turės nustatyti teismo ekspertai. „Jaučiuosi dabar labai prastai. Sąžinė kamuoja, kad nuo mano rankos krito jaunas žmogus“, – apgailestavo 83 metų Subačiaus miestelio gyventojas Stasys Apšega. Tik kirviu ir revolverio šūviais S. Apšegai pavyko apsiginti nuo į namus pro langą vasario 1-osios naktį lindusio ir nežinia ko norėjusio įsibrovėlio. S. Apšega jau miegojo, kai jį pažadino dūžtančio lango garsai. Viena paskui kitą pro virtuvės langą įlėkė dvi medinės trinkos. Išsigandęs dėl savo gyvybės, S. Apšega iššovė kelis kartus iš savigynai prieš 8 metus įsigyto sportinio mažo kalibro revolverio į vidun lendančio vyro pusę. Paskui S. Apšega stvėrė prie krosnies buvusį kirvį ir juo ėmė stumti besibraunantį vyrą laukan. Galiausiai įsilaužėlis atsitraukė ir kieme atsigulė ant sniego.
Kaip vėliau paaiškėjo, griūdamas D. Navikas susipjaustė dešinės rankos riešą į stiklo šukes. Dėl šautinės žaizdos kairės pusės krūtinėje jis buvo išvežtas į Panevėžio ligoninę. D. Navikui buvo atlikta skubi operacija, tačiau jo gyvybės medikams išsaugoti nepavyko. Kalbama, jog vyras galėjo mirti nuo kraujo užkrėtimo. Ko D. Navikas lindo į svetimą namą, atsakymo pareigūnams taip ir nepavyko surasti. Senolio tikinimu, jam jokie įtarimai iki šiol nėra pareikšti. „Įžūlaus įsibrovėlio gyvybė užgeso“. PANEVĖŽIO RYTAS
Naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) turi rektorių – juo išrinktas ir penktadienį iškilmingai inauguruotas profesorius Remigijus Žaliūnas. Pirmajam LSMU rektoriui įteiktos specialiosios regalijos: grandinė, simbolizuojanti visuotinio ryšio sąjungą, kepurė – iškilumo, išminties ir sėkmės simbolis bei skeptras – išskirtinės padėties visuomenėje ženklas. Pasak R. Žaliūno, dviem aukštosioms mokykloms susijungus į vieną – LSMU – pavadinimas atspindi tikrąjį pašaukimą – tarnystę Lietuvos žmonių sveikatai. Penktadienį Kauno medicinos universiteto (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) vėliavos tapo istorinio paveldo dalimi. Jos perduotos abiejų akademijų kancleriams, kurie senąsias vėliavas saugos. Renginyje palaimintos naujosios LSMU vėliavos. „Rektoriui – grandinė, kepurė ir skeptras“. KAUNO DIENA
Literatūrologei Viktorijai Daujotytei, išdrįsusiai parašyti apie poeto Sigito Gedos girtuoklystę, sunkias ligas, šeimos tragediją, ūmų būdą, grasinama teismais. Faktų iškraipymu ją kaltina ir velionio giminaičiai, ir žmonės, kurie net neskaitė profesorės monografijos. Praėjus dvejiems metams po Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato mirties daugelis poetą S. Gedą pažinojusių žmonių griebiasi plunksnos, norėdami atskleisti tragiško jo gyvenimo aplinkybes. Tačiau S. Gedos vaikai iš pirmos santuokos Marta Naudžiūnienė, Šarūnas Geda bei duktė Uršulė iš antros santuokos, taip pat trys poeto seserys, kiti giminaičiai nėra tuo patenkinti. Atrodo, kad jie bijo išgirsti apie poetą nemalonių dalykų, sukeliančių skausmą ir nusivylimą.
Diskusijos, ar Vilniaus universiteto profesorės V. Daujotytės monografija „Tragiškasis meilės laukas. Apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų“ nesuteršė poeto atminimo, jau peržengė akademinio sluoksnio ribas. Už monografiją V. Daujotytė šiemet sausį buvo apdovanota pirmąja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros premija. Manyta, kad ši knyga, skirta S. Gedos tragiškosioms patirtims, viską sugrąžins į savo vietas. Tačiau kūrinys dar labiau pakurstė aistras. „Prieštaringa poeto asmenybė aistras kursto ir po mirties“. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių „Aušros“ muziejaus rūpesčiu prie Žaliūkių vėjo malūno Šiauliuose atkurtoje malūnininko sodyboje praėjusį penktadienį pirmąkart iškepta ruginių bei kvietinių miltų duona, muziejininkų pavadinta „Žaliūkių duonele“. Į Žaliūkių malūnininko sodybą jau netrukus persikels „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus darbuotojai. Čia bus plėtojama etnokultūrinė veikla ir laukiami visi norintys susipažinti su senaisiais lietuvių papročiais. „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza tikisi, kad sodyboje jau nuo kovo 1-osios prasidės edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, norintiems išmokti duonos kepimo, vilnos vėlimo, margučių dažymo paslapčių. Troba su rūsiu, pastoge ir prieangiu atkurta pagal išlikusią Žaliūkių malūno savininkų Danielių namo ikonografinę medžiagą, laikantis tradicinių statybos technologijų. Daugiau nei metus trukę malūnininko sodybos ir inžinerinių tinklų statybos darbai kainavo beveik 1 mln. litų. „Malūnininko sodyboje pakvipo duona“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
