Juodųjų žudikių Viktorijos Vaitiekaitytės ir Viktorijos Lietuvninkaitės tėvai savo žiaurumu neprilygstamoms kraugerėms dukroms mėgina už 6500 litų nupirkti viltį išeiti laisvėn. Juodųjų kanibalių – Viktorijos Lietuvninkaitės (19 m.) ir Viktorijos Vaitiekaitytės (19 m.), – 2011-ųjų liepą gyvą supjausčiusių savo bendramokslę Nedą, teismas pagaliau pasiekė lemiamą momentą. Įrodymų tyrimas užbaigtas, beliko baigiamosios kalbos. Jų metu prokuroras pribloškė gailestingumu žudikėms, kurios pačios nepažįsta gailestingumo jausmo. Reportažą iš teismo salės skaitykite straipsnyje „Prokuroras gina žudikes, o advokatė reikalauja jas įkalinti iki mirties“ AKISTATA
"...pasisakau tik už tai, kad tie žmonės, kurie gerina savo materialinį gyvenimą naudodamiesi tarnybine padėtimi, turi iškart sulaukti tam tikrų institucijų dėmesio. Žmogus privalo užsidirbti sąžiningai, dorai. Kuo daugiau Lietuvoje bus kitaip manančių, grobiančių iš savo valstybės, negalinčių įrodyti, iš kokių pinigų pasistatė namus lyg pilis, prisipirko brangių mašinų ir jachtų, tuo labiau mes risimės žemyn. Šiuos žodžius turi išgirsti atsakingos specialiosios tarnybos, Generalinė ir kito lygio prokuratūros", - "Respublikai" sakė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Jau praėjo 100 dienų, kai dirba naujos kadencijos Parlamentas. Net truputis daugiau. Šimtadienis sukako praėjusį penktadienį, kai Seimo pirmininkas V. Gedvilas rengėsi savo kelionei į Švediją. Grįžęs iš Stokholmo Seimo pirmininkas davė išskirtinį interviu "Respublikai" - "Seimas jau dirba 100 dienų". RESPUBLIKA
Šių metų rudenį gali įsigalioti įstatymas, leidžiantis asmeniui, įtariamam įvykdžius netyčinį (neatsargų) nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu įsigyti ginklą ir jį laikyti. Visuomenė yra pakraupusi, mat ginklus galėtų įsigyti ir pavojų keliantys asmenys. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas iki šiol nurodė, jog įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką žmogus ginklo ikiteisminio proceso metu įsigyti negali. Pateikta įstatymo pataisa siekiama po žodžio "padaręs" pridėti žodį "tyčinę". Tad kiti įtariamieji nuo šių metų rugsėjo 30-osios įgautų teisę ikiteisminio proceso metu, kuris neretai mūsų valstybėje vyksta keletą metų, įsigyti šaunamąjį ginklą.
Lietuvos viešosios policijos valdybos licencijavimo skyriaus viršininko Audriaus Čiupalo teigimu, įstatymo priedo papildymo įstatymas yra pateiktas svarstyti visuomenei. Žmonės gali pareikšti pastabas ir pasiūlymus. Seimo narė OnaValiukevičiūtė pasipiktinusi tokiais siūlymais ir tikina kovosianti, kad Lietuva nekartotų Amerikos klaidų, kai įsigyti ginklą galima vos ne maisto prekių parduotuvėje,"Į teisiamųjų suolą apsiginklavus iki dantų". VAKARO ŽINIOS
Po beveik 4 mėnesius trukusio tyrimo paaiškėjo, kad alytiškis į Seimą nepateko tik dėl to, kad rinkimų apylinkės komisijos nariai neįskaičiavo 30 jam rinkėjų atiduotų balsų. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas šiuo metu einančiam Darbo partijos Alytaus rajono skyriaus pirmininkui Aurimui Truncei belieka guostis, kad jį rinkėjai galės laikyti vertu parlamentaro mandato, nors dėl apmaudžios klaidos jis nepateko į Seimą. Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl neteisingo rinkimų balsų suskaičiavimo A. Truncės atžvilgiu, nes neįžvelgė tyčinių veiksmų. Prokurorų apklausiami balsų skaičiavimo komisijos nariai negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko klaida, ir teisinosi dideliu nuovargiu. Paties A. Truncės tikinimu, jis džiaugiasi, kad pavyko atskleisti tiesą. "Nežinau, ar sieksiu Seimo nario mandato. Dėl to tarsiuosi su teisininkais. Tačiau tikrai sieksiu, kad būtų pakoreguotas Darbo partijos sąrašas ir būčiau perkeltas į aukštesnę vietą",- sakė "darbietis". "Apmaudi klaida paliko Seimo užribyje". LIETUVOS ŽINIOS
Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Valionytės teigimu, "šiandien Punske yra viso labo 5 lietuviškos švietimo įstaigos, Lietuvoje - 48 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokoma lenkų kalba, 13 lenkų-lietuvių mokyklų, 10 lenkų-rusų ir 10 trikalbių - lenkų, rusų, lietuvių. Taigi iš viso 81 mokymo įstaiga yra finansuojama pagal bendrą principą, koks Lietuvoje yra nustatytas visoms mokykloms. Politika, kurią Lenkija vykdė daugelį metų, labai sėkmingai tęsiama. Tos politikos esmė - nesąžiningumas".
"Tai, ką daro Lenkija, yra senas, patikimas, daug kartų patikrintas nutautinimo politikos vykdymas pasitelkiant švietimą. Kas įdomiausia, lygiai tas pats, kas daroma Lenkijoje, yra Lenkijos daroma Lietuvos teritorijoje. Štai kas baisiausia. Mes nuolaidžiaujame lenkams kalbėdami principų lygmeniu, nes lenkai pateikia parinktus sau reikalingus faktus. Ir tuo būdu muša mūsų principus. Kadangi esame žiopliai, politiškai neraštingi, filosofinio išprusimo neturime. Nesuprantame, kas yra principas. Tuoj pat sukeičiami lygmenys ir mes pralaimime. Tai nuolatinio mūsų politikos pralaimėjimo arena", - teigė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. Pasak jo, Vyriausybė turi atkurti Tautinių mažumų departamentą arba atkurti regioninių problemų komisiją.
"O jeigu Vyriausybė šito nepadarys, tai mes sukursime savo visuomeninę komisiją ir pjausime visų lygių valdžias tol, kol bus išaiškinta tikroji padėtis Lietuvoje. Ir įvestas ne menamas, ne apgaulingas, ne klastingas ir niekšingas paritetas, o tikrasis paritetas. Kaip jis atrodys, pažiūrėsime. Tai yra ilgo darbo reikalas, bet mes jį padarysime", - sakė R. Ozolas. Ar gali išlikti lietuvių tauta, kai emigracijos tempai nė kiek nemažėja? Ar gali išlikti, kai užsienyje (Lenkijoje) vietos valdžia ketina uždaryti lietuviškas mokyklas? Ar gali išlikti, kai lenkiškos mokyklos Lietuvoje iš mūsų valdžios išsikovoja vis daugiau nuolaidų dėl lietuvių valstybinės kalbos apėjimo? Ar gali išlikti, kai Lietuvos valstybėje apskritai nėra jokios strategijos išgyventi globalioje šių laikų tautų mėsmalėje? Apie tai prie "Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo" apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas, Birutė Valionytė ir Bronislovas Genzelis. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. "Tiek grėsmių lietuvybei dar nebuvę". RESPUBLIKA
Apie alternatyvą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei daug šnekėję dešinieji skelbia turį šešėlinį ministrų kabinetą. Kuris ir posėdžiauja. Tačiau šešėlinių ministrų kaip nėra, taip nėra, - tik premjeras... Opozicijoje atsidūrę konservatoriai alternatyvaus ministrų kabineto kurti nebaigė, nors opozicijos lyderis, konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius sausį skelbė, kad šešėlinis ministrų kabinetas galėtų būti suformuotas per 100 A. Butkevičiaus Vyriausybės darbo dienų. Vis dėlto dešinieji lig šiol neparengė alternatyvios vyriausybės programos, kabineto taip pat nesukomplektavo. Tiesa, konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojo Valentino Stundžio tikinimu, "šešėlinė vyriausybė dirba, tik kol kas tų tikrųjų ministrų neįvardija". Politikas nurodė, kad A. Kubiliaus vadovaujama šešėlinė vyriausybė posėdžiauja kiekvieną pirmadienį. "Šešėlinė vyriausybė - be ministrų". KAUNO DIENA
