Ar užkulisinė dviejų konservatorių lyderių – premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės – trintis virs atviromis varžybomis? Visuomenėje populiariausia dešiniųjų veikėja I. Degutienė gali dalyvauti rinkimuose į partijos pirmininko postą. Pasak Seimo vadovės, „viskas priklausys nuo to, kokią partijos paramą matysiu – jei ji bus plati, labai rimtai galvosiu apie dalyvavimą“. Tuo tarpu kai kurie įtakingi konservatoriai neoficialiai teigia neabejojantys, kad ši politikė surems ietis su dabartiniu partijos vedliu A. Kubiliumi. Šeštadienį Vilniuje vykusiame konservatorių tarybos posėdyje buvo oficialiai patvirtinta partijos pirmininko rinkimų tvarka. Iki šiol renkant dešiniųjų vadovą A.Kubilius nesulaukdavo rimtesnės konkurencijos. Jo ištikimi bendražygiai tikisi, kad taip bus ir šįkart, nes daugelis dešiniųjų neparems I. Degutienės ir dėl pavojaus suskaldyti partiją. Beje, vien praėjusią savaitę tarp premjero ir Seimo pirmininkės įvyko mažiausiai du užkulisiniai susistumdymai. „Vedlio rinkimai žada sujudimą partijoje“. LIETUVOS RYTAS
Konservatoriai deklaruoja ryžtą naujosiose savivaldybių tarybose Vilniuje ir Kaune patekti į valdančiąsias koalicijas. Šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje aptarti vasario pabaigoje įvykę savivaldos rinkimai. Konservatoriams priklausantys dabartiniai Vilniaus ir Kauno merai Raimundas Alekna bei Andrius Kupčinskas išreiškė viltį, kad ir sulig naujos sudėties savivaldybių tarybų darbo pradžia TS-LKD sugebės išlaikyti pakankamą politinę įtaką abiejuose didžiausiuose šalies miestuose. R. Alekna ragino konservatorius nežiūrėti kreivai į antrą vietą Vilniuje per rinkimus užėmusius lenkus. Jis leido suprasti, kad TS-LKD sostinėje gali bandyti su Lenkų rinkimų akcijos atstovais sudaryti valdančiąją koaliciją. R. Alekna taip pat pareiškė, kad neturėtų būti leista paimti valdžios Vilniuje laimėjusiam Artūrui Zuokui ir jo vadovaujamam judėjimui, nes „visi tokie judėjimai yra trumpalaikiai“. KAUNO DIENA
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuva pralaimi Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamas bylas, yra jų vilkinimas. Strasbūro teismui nesuvokiama, kaip teisminis procesas gali užtrukti 6, 10 ar daugiau metų. Piliečiai dėl tariamai pažeistų jų teisių ir laisvių gali skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). Strasbūras skundų prieš Lietuvą sulaukia šimtais. Dažniausiai skundžiamasi dėl bylų vilkinimo. Skundų gausumu patenkame į labiausiai besiskundžiančių Europos šalių penketuką. Tai rodo, kad daug piliečių nepasitiki savo valstybės teisine sistema, nepatenkinti čia esančiu žmogaus teisių ir laisvių gynimo lygiu. Anksčiau skundų prieš Lietuvą Strasbūras sulaukdavo dar daugiau. Pernai EŽTT tęsė 35 bylų prieš Lietuvą, kurios buvo perduotos Vyriausybei, nagrinėjimą. „Pramintas takas iš Lietuvos į Strasbūro teismą“. VAKARO ŽINIOS
Lietuvos muzikantai skuba į pagalbą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje – sekmadienį šalies atlikėjai surengs ypatingą labdaros koncertą. Bilietais į koncertą, kuriame be honoraro jau sutiko pasirodyti nemažai žinomų atlikėjų, nebus prekiaujama – kiekvienas žiūrovas galės paaukoti pinigų tiek, kiek jam atrodys tinkama. Koncerte jau sutiko dalyvauti „Lemon Joy“, ŽAS, „Empti“, „GeraiGerai & Miss Sheep“ ir kitos grupė. Renginyje, kuris vyks kovo 27-ąją Vilniuje, menų fabrike „Loftas“, surinkti pinigai bus skirti nukentėjusiems japonų vaikams. Prie labdaros akcijos prisidės ir žemės drebėjimo metu Japonijos mieste Osakoje viešėjęs dainininkas bei aktorius Andrius Mamontovas. Koncerto metu vyksiančiame labdaros aukcione bus galima įsigyti A. Mamontovo Japonijoje darytų nuotraukų. Visos per renginį surinktos lėšos bus skirtos tarptautinei organizacijai „Gelbėkit vaikus“. LIETUVOS RYTAS
