„Pavalgiau, buvo skanu, praėjo pusvalandis ir man čia išpūtė. Išpūtė, po to pradėjo pykinti. Išvėmiau visus grybus, kuriuos suvalgiau. Į kibirą. Išgėriau vandens ir vėl vėmiau“, - su skausmu veide prisimena grybais apsinuodijusi Janina.
Į Vilniaus universitetinę ligoninę senolė vidury nakties atgabenta neštuvais – trūko oro, kamavo skausmai. Miškuose užderėjus grybų, tokių pacientų sulaukiama vis daugiau.
„Kiekvieną dieną į mūsų ligoninės priėmimo skyrių, tik Vilniuje, kreipiasi nemažas skaičius pacientų, kurie valgė grybus. Vidutiniškai po 5-6 pacientus mes turime per parą“, - teigia gydytoja toksikologė Gabija Dragelytė.
Grėsmė – laiku nesuteikta pagalba
Pasak gydytojos, dažniausiai žmonėms atrodo, kad valgė gerus grybus. Tačiau tarp gerų pasitaiko ir vienas-kitas blogas. O tada per kelias valandas žmogų pradeda pykinti, svaigti galva, viduriuojama, vemiama.
„Pavojingiausi tie dalykai tada, kai nieko nedaro, tiesiog pacientas viduriuoja ir vemia. Iki tokios būklės, kad organizme sutrinka visas skysčių balansas. Praeitą savaitę turėjom moterį, kuri prarado sąmonę dėl to, kad laiku nebuvo suteikta pagalba namuose“, - perspėja medikė.
„Daugiau nei rinksiu, nei valgysiu. Jau užteks. Nebūtų taip nutikę, nebūčiau čia, ligoninėje“, - dievagojasi Janina.
Džūkai savimi pasitiki
Lietuvos miškuose auga apie 40 rūšių nuodingų grybų. Nepatyrę grybautojai dažniausiai apsinuodija juos supainioję. Pavyzdžiui, žalsvąją musmirę nesunku sumaišyti su žalsvamėle ūmėde. Apsinuodyti galima ir valgomais grybais, jeigu jie seni, ištižę, sukirmiję ar pakąsti šalnų. Tačiau užkietėję grybautojai į perspėjimus tik moja ranka.
„Aš dzūkė, o mes, dzūkai, niekada neimam grybų, kurių nebepažįstam. Imam tik tuos geruosius. Net ūmėdžių nelabai“, - tikina grybautoja Marija.
„Šimtaprocentiniai pažįstam, kadangi čia mūsų išbandyta, visą gyvenimą mes su tais grybais“, - sako savimi pasitikinti Henrika.
„Žinot, aš grybauju nuo 6 metukų. Aš net užsimerkus galiu palietus grybą atspėti“, - šypsosi Aldona.
Kalbintoms moterims aišku, kodėl ligoninės kasmet pasipildo apsinuodijusiais grybų mėgėjais. Viską esą lemia nepatyrimas.
„Nemoka žmonės tinkamai paruošti, termiškai apdoroti ir tinkamai paruošti. Tiesiog nesugeba žmonės. Kiekvienas grybas, netgi, sako, šungrybis, tinkamai paruoštas, neturės didelio nuodo“, - tikina Henrika.
Nuodai neišverta
Gydytojai kategoriški – kartais apsinuodijimai baigiasi ir mirtimi, todėl rizikuoti neverta. Antraip gali pasitvirtinti taisyklė, kad visi grybai valgomi, tačiau kai kurie – tik vieną kartą.
„Jeigu tai yra abejotinas grybas, geriau jį palikti ir jo nevalgyti. Ir netikėti tais mitais, kad kažkokiu būdu termiškai apdorojus, grybo nuodingumas praeina. Jeigu tai nuodingas grybas, net ir termiškai apdorojus – išvirus, iškepus, išdžiovinus – nuodai lieka“, - perspėja Gabija Dragelytė.
Pasitaiko, kad pykinimas visa jėga smogia net po kelių dienų. Kuo vėliau atsiranda simptomai, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas. Taigi esant bent menkiausiam įtarimui, kad miške rastos gėrybės – ne tokios jau geros, reiktų nedelsiant kreiptis į medikus.
