Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse dalyvaujant per 15 tūkst. tikinčiųjų, T.Matulionį palaimintuoju paskelbė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Angelas Amatas.
Jis perskaitė popiežiaus apaštalinį laišką, kuriame T.Matulionis vadinamas „didvyrišku evangelijos liudytoju, drąsiu bažnyčios ir žmogaus orumo gynėju“.
Po šių žodžių nuskambėjus plojimams buvo atidengtas kanoninis paveikslas, kuriame palaimintasis vaizduojamas su vyskupo sutana po kalinio drabužiais.
Ceremonijoje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Antrasis Lietuvos palaimintasis
T.Matulionis sovietų valdžios buvo kalintas 16 metų. Ilgiausia bausmė dvasininkui buvo skirta 1946 metais, kai jis atsisakė bendradarbiauti su sovietų režimu ir paklusti jo nurodymams padėti įveikti partizaninį judėjimą, kritikavo komunistus dėl tikinčiųjų persekiojimo.
Po dešimties metų nelaisvės T.Matulionis galiausiai buvo leista grįžti į sovietų okupuotą Lietuvą. Nors vyskupas buvo nuolat sekamas, jis sugebėjo gauti Vatikano leidimą slapta konsekruoti vyskupu Vincentą Sladkevičių.
T.Matulionis mirė 1962 metais, būdamas 89 metų amžiaus. Pagal vieną iš versijų, jį galėjo nunuodyti slapta sovietų KGB policija, tačiau tai nėra iki galo įrodyta.
T.Matulionis tapo antruoju Lietuvos palaimintuoju. Vyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija įvyko 1987 metais Romoje.
Tam, kad T.Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių.
Lietuva turi vieną šventąjį globėją - 1602 metais šventuoju buvo paskelbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis Kazimieras, gyvenęs penkioliktame amžiuje.
T.Matulionis – antras stebuklas Lietuvoje
Marijampolės Šventojo Mykolo arkangelo parapijos atstovė, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė Vida Mickuvienė BNS sakė, kad kartu su ja atvyko apie 70 parapijiečių.
„Mums palaimintieji turi labai gilią ir svarbią reikšmę. Dvasinis susikaupimas ir dvasinis kelias vadovaujant palaimintajam palydi giliai tikintįjį, ne tą kuris tradicinis katalikas, bet tą kurie išgyvena Dievo artumą kuris gilinasi, studijuoja palaimintojo Jurgio Matulaičio mintis.
O Teofilius yra kaip antras stebuklas Lietuvos. Ir vienas, ir kitas yra panašūs savo kankinystės keliu, savo pasišventimu bažnyčiai ir tiesai“, – BNS sakė V.Mickuvienė.
Aplinkosaugos inžinerijos studentas 26 kaunietis Povilas sakė, kad T.Matulionio paskelbimas palaimintuoju suteikia daug vilties Lietuvos jaunimui.
„Rodo, kad yra galimybė ir kitiems žmonėms tapti šventiems. Girdime, kad užsienyje žmonės tampa šventaisiais, lietuviai negali. Tai suteikia vilties, kad gali stengtis ir tai bus pasiekta – kad neatsitrenksi į sieną, yra dar langutis. Moko nepaklysti ir kryptingai eiti“, – BNS sakė jis.
Jis mano, kad šiuolaikinis jaunimas susiduria su paslėptomis kliūtimis ir dažnai net nesuvokia, kad susiduria su kliūtimis.
„Aš manau, kad šių dienų žmogui yra sunkiau, o arkivyskupas matė aiškias kliūtis ir jas galėjo įveikti. O mūsų gyvenime yra paslėptų kliūčių ir mes nesuvokiam, kad tai yra kliūtys ir mes joms pasiduodam“, – mano Povilas.
Kunigas Mindaugas Sabonis, ruošęs vyskupo bylą Vatikanui, sakė, kad T.Matulionis buvo atlaidus savo kankintojams.
„Tas Teofilius, kuris ne vienus metus praleido kalėjimuose, namų areštuose, tardymuose, jis turbūt laisvesnis nei mes šiandien“, - prieš šv. Mišas LRT televizijai sakė kunigas.
„ T.Matulionis nebuvo įkalintas tame uždarame rate „kaip tu man, taip aš tau, kaip man persekiotojas taip aš jam atgal“. Jis gyvenimo kredo ir moto – kaip Dievas man, taip aš tau. Nūdienos katalikams, krikščionims tai yra labai svarbu“, - sakė dvasininkas.
Romos katalikų tikėjimą išpažįsta apie trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų.
