Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Proto bokštai.Kaip smagu rasti atpirkimo ožį.Sovietai ir rusai kaip šiko jums į košę,taip ir šika toliau.Kuo skiriatės dabartiniai veikėjai?Dešimt metų klaipėdiškiai kėlė klausimą dėl smarvės.Dešim metų Klaipėdą ir Kuršių marias nuodijo šiuolaikiniai "verslininkai",padedami šuolaikinių valdžiažmogių.Kiek Lietuvoje vyko gaisrų padangų utilizavimo įmonėse?Sunku ir suskaičiuoti.
nu cia neisoperuosi
Puikus straipsnis,nieno neperlekta, tiesiog taip, kaip buvo. Tiesiai sovietikui mėšlu į veidą. :)
Sovietmeciu, o jus parasykit pries kiek metu londone ar paryziuje atsirado valimo irenginiai ir kaip ten dar ir siandien is kai kyriu senamiesciu rajonu atliekos tiesiogiai i upes teka
Melagysčiu nerašynėkit nes dar yra žmoniu gerai atsimenančiu ta sovietini laikotarpi. O dabar kas vyksta Lietuvoj su gamtos apsauga ir kiek trašu pilama laukuose ir kokia maisto kokybė dar baisiau negu prie sovietu.
Sovietmečiu buvo blogybių, bet ir pliusų buvo: miškai buvo tikri miškai, plastiko beveik nebuvo naudojama ir pramonė savo gaminius vyniojo daugiau į popierių, nei į plastiką. Kefyras, pienas buvo stiklo buteliuose. Beje, kefyras stiklo butelyje buvo parodantis ir savo kokybę, nes kuo tirštesnis, tuo gilesni grioveliai šonuose matydavosi. Tokio birzgalo kaip dabar gamina nebuvo. Kefyras buvo kefyras, o dabar paplavos plastiko maišeliuose ar nepermatomuose plastiko buteliuose. Kokybė kritusi per pusę. O teršia dabar nei kiek ne mažiau gamtą, patys matote, kas dedasi. Kanalizaciją į upelį nustojo leisti tik prieš dešimt metų pas mus. Dar tebėra ir vamzdis, tik jau niekas iš jo nebėga. O du dešimtmečius liejosi viskas kaip sovietmečiu. Gal ne tokie jau geri šeimininkai ir patys esame? Juk ne rusas ir sovietmečiu pylė, o mes patys. Būtų buvęs noras- būtų kažkas galvojama buvę. Tiesiog tokie mes patys.
Dabar daug blogiau nei tada,nei srutu nei kiauliu,isvis nieko....
Tai ne tik šiukšlyną bet kur numestos šiukšlės bet ir kaimo alkoholikai
Trisdešimt metų, kaip Lietuva yra Nepriklausoma. Tačiau nei žurnalistų, nei įmonių savininkų sąmoningumo lygis nepakilo aukščiau srutų duobės.
Kaip ten su rundapu,, kuriuo purškiami nesuovietinai laukai, kaip ten su maistu, kuri perkam centruose ir t. t.
REKLAMA
REKLAMA
Sovietinių įpročių žalą jaučiame iki šiol – į upelius keliavo kiaulių gaišenos ir srutos