Mažėjantis sporto mokyklas lankančių vaikų skaičius, didelės valdymo išlaidos ir menkas veiklos efektyvumas paskatino sostinės valdžią imtis sporto mokyklų reformos.
Vilniaus mero Viliaus Navicko teigimu, šiuo metu sporto mokyklos valdomos decentralizuotai - tai lemia menką efektyvumą ir dideles valdymo išlaidas. "Būtina jas sumažinti, o sutaupytas lėšas skirti tiesioginiam sportininkų rengimui. Šią būtinybę akivaizdžiai rodo mažėjantis sporto mokyklas lankančių vaikų skaičius", - sakė V. Navickas antradienį surengtoje spaudos valandoje.
Numatoma perskirstyti ir žmoniškuosius išteklius. Šiuo metu sporto mokyklose dirba pernelyg daug administracijos darbuotojų ir techninio personalo, o sporto mokytojų ir trenerių - per mažai. "Sieksime įdarbinti daugiau trenerių, o ne sekretorių, administratorių ir pan. Tai leistų padidinti sportuojančių vaikų skaičių, kuris daugybę metų grėsmingai mažėja", - komentavo mero pavaduotojas Gintautas Babravičius.
Šiuo metu Vilniuje veikia 10 įvairių sporto šakų mokyklų, jas lanko daugiau kaip 5 tūkst. vaikų. Populiariausios sporto šakos - krepšinis, futbolas, plaukimas, šiuolaikinė penkiakovė, lengvoji atletika, stalo tenisas. Dešimtyje sporto mokyklų dirba 266 treneriai ir sporto mokytojai, administracinę-ūkinę priežiūrą vykdo 151 darbuotojas.
Numatoma, kad, centralizavus sporto mokyklų valdymą, jau šių metų liepą administracinę ir ūkinę veiklą vykdys 67 darbuotojai. Didžioji sutaupytų lėšų (per metus - apie 400 tūkst. Lt) dalis bus skiriama naujų etatų trenerių ir sporto mokytojų atlyginimams, taip pat sporto inventoriui įsigyti.
