Ketvirtadienį Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas.
Šiame etape pateiktas paminklo J.Basanavičiui darbinis modelis – dinamiška skulptūra, užkelta ant stačiakampio pjedestalo. Pasak pranešimo, paminklas bus nedidelis, iki trijų metų, bet svarbus istorinis ir architektūrinis akcentas.
Aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms iš arti apžiūrėti figūros plastinę raišką, gyvai judėti apie skulptūrą. Aptarimo metu skulptoriai ir architektai svarstė, kad skulptūra galėtų būti ir didesnė.
Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis bei Algirdas Rasimavičius – pasirinko tam laikmečiui būdingą klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu.
„Turint minty trumpą laiką ir tai, ką pavyko padaryti – milžiniškas žingsnis. Noriu pasidžiaugti, kad autorius rado būdą, jog pati medžiaga kalbėtų. Rasta plastikos kalba ir juntama metalo forma, kuri neprieštarauja regimajai realybei, čia nėra imitacijos“, – apie tarpinį skulptūros modelį sakė Ekspertų komisijos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Gediminas Karalius.
Paminklas bus statomas istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metais posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Sutvarkius aikštę priešais Filharmoniją, vietoje buvusios automobilių statymo aikštelės bus sukurta nauja viešoji erdvė senamiestyje.
Šiuo metu rengiamas aikštės prieš Filharmoniją sutvarkymo techninis projektas. Planuojama pakeisti aikštės dangą, įrengti modernų apšvietimą, pasodinti želdinių ir įrengti mažosios architektūros elementus (suoliukus ir kt.).
Aikštę priešais dabartinę Filharmoniją planuojama sutvarkyti iki kitų metų rudens. Skaičiuojama, kad paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkst. eurų, aikštės sutvarkymas – apie 300 tūkst. eurų.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
