Savivaldybės duomenimis, tik šaligatviams šiemet išbarstyta 27 tūkst. tonų druskos – dvigubai mažiau, nei 2023-2024 žiemos sezonu. Tuo metu vien tik gatvių priežiūrai – 11,3 tūkst. tonų arba trigubai mažiau nei šiam tikslui praeitą sezoną.
Šiemet mažesnės ir bendrai Vilniuje išbarstytos druskos apimtys.
„2023-2024 m. žiemos sezonu buvo išbarstyta 85 tūkst. tonų druskos gatvių ir šaligatvių priežiūrai. O 2024-2025 m. (tiek gatvėse, tiek ant šaligatvių – ELTA) žiemos sezonu išbarstyta 38,3 tūkst. tonų druskos“, – komentare Eltai teigia sostinės savivaldybė.
Šiemet pirmą kartą išbandytas ir skaldelės bei druskos mišinys – 670 tonų.
Savivaldybės vertinimu, nors druska kenkia medžiams, privaloma užtikrinti gatvių ir šaligatvių saugumą gyventojams.
„Druska kenkia augalams, tačiau žiemą miestas turi užtikrinti, kad gatvės ir šaligatviai būtų saugūs saugiam judėjimui. Siekiant sumažinti druskos poveikį prie gatvių statomi apsauginiai skydai“, – nurodo sostinės savivaldybė.
Savivaldybė medžių priežiūrai per metus skiria 6,5 mln. eurų
Vilniaus savivaldybės duomenimis, per metus sostinės medžių priežiūrai skiriama 6,5 mln. eurų, o naujų medžių ir augalų sodinimui – apie 1,7 mln. eurų. Visgi mieste sąlygos medžių augimui laikomos sudėtingomis, augalus veikiant besikeičiančiam klimatui.
„Jei medžiai auga prie gatvės, jų šaknys turi prisitaikyti prie apkrovos ir visiškai suspausto dirvožemio. Mieste augalus silpnina ir bendras tiek oro, tiek dirvožemio užterštumas, gatvėse žiemą barstomos druskos“, – nurodo savivaldybė.
„Besikeičiantis klimatas dar apsunkina augimo sąlygas – mūsų kraštams neįprasti karščiai ir sausros, tropinės naktys, audros ir staigūs temperatūrų šuoliai. Prie viso prisideda ir natūralūs veiksniai – medžio amžius, įvairios ligos“, – tikina ji.
Vilniuje įvyko protestas prieš perteklinį druskos naudojimą
Ketvirtadienį prie Vilniaus savivaldybės, įvyko grupės „Gelbėkime Vilniaus medžius“ protesto akcija – aktyvistai protestavo prieš perteklinį druskos barstymą, žiemą vykdant miesto priežiūrą.
Tokia perteklinė druska, kaip aiškino aktyvistai., patenka į miesto šaltinius, upelius ir upes, kenkia miesto ir jo aplinkos ekosistemoms. Be to, anot jų, druska ardo betoną, asfaltą, tiltų konstrukcijas, stulpus, namų pamatus, transporto priemones, kurių atstatymas miestui brangiai kainuos.
Anot akcijos organizatorės Ligitos Poškutės, perteklinis kiekis druskos Vilniuje naudojamas lyginant ir su kitomis regiono sostinėmis. Pasak jos, pernai Vilniuje buvo išberta 60 tūkst. tonų druskos per žiemos sezoną, tuo metu Talinas per sezoną sunaudojo tik apie 10 tūkst. tonų druskos.
Kaip aiškino L. Poškutė, remiantis Skandinavijos patirtimi, druska turėtų būti naudojama tik blogiausiomis oro sąlygomis, o kitais atvejais reikėtų barstyti smėlį ar skaldą, juos nušluoti kartu su sausu sniegu. Tačiau, pabrėžia ji, šiuo metu taikoma praktika gatves pradėti šluoti tik pavasarį.
Proteste dalyvavusi Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkė Ieva Budraitė tvirtino, kad sprendimas toliau barstyti gatves tik druska nepateisinamas miestui, 2025 m. gavusiam Europos žaliosios sostinės titulą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
