Jei su Vilniaus valdžia kažkas turi „nusistovėjusius santykius“, tai jam nelabai reikia ir sutarčių bei leidimų, kurių reikalauja įstatymas.
Gardus kąsnelis
Akivaizdu, kad Vilniaus merijos valdomame ūkyje tvarkos ir vadybinės logikos ieškoti beprasmiška. Tiesa, tyčiojimasis iš įstatymo ir sveiko proto prasidėjo anksčiau, bet dabartiniai miesto vadovai mielai į jį įsitraukė. Į opoziciją, artėjant rinkimams, perbėgęs buvęs vicemeras Vidmantas Martikonis, bet jo kuruojamos sritis rezultatus tebejaučia.
Sostinėje kelerius metus pagal jau nebegaliojančias sutartis pardavinėjama reklama, į miesto biudžetą gaunant 2000 metų sąlygomis suderėtas rinkliavas. Pavyzdžiui, išorinės vizualinės reklamos (IVR) rinkos metinė apyvarta Vilniuje, Lietuvos nacionalinės asociacijos „Linara“ duomenimis, siekia maždaug 80 milijonų litų.
Spauda jau ne kartą rašė ir net Vilniaus savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas oficialiai patvirtino, kad uždarųjų akcinių bendrovių „JcDecaux Lietuva“, „Baltijos vaizdinė reklama“, „Clear Channel“ išduotų IVR leidimų ir sutarčių galiojimas yra pasibaigęs. Todėl tolesnis jų buvimas bei reklamos pardavinėjimas prieštarauja įstatymui.
Pernai rugsėjo 15 dieną Viliaus savivaldybės administracijos vadovui buvo nurodyta pažeidimą pašalinti. Remdamasi šia kontrolieriaus išvada, teisėsauga pradėjo tyrimą, kurio, žinoma, nekomentuoja.
Buvęs vicemeras, liberalas Vidmantas Martikonis, anksčiau asmeniškai kuravęs šią sritį, pasitraukė prasidėjus tyrimui, nors gal tai ir sutapimas. Savo raštuose „Linarai“, kaip ir klausiamas žurnalistų, jis pripažino tai, kas akivaizdu – kai kurios sutartys nebegalioja nuo 2005 metų pabaigos.
Atrodytų, viskas aišku: turi būti skelbiamas konkursas, o neteisėta stendų, kurių vien firma „Clear Channel“ turi apie 170, eksploatacija, turi būti nutraukta. Deja, tęsiamas neįtikėtinai demagoginis atsirašinėjimas ir su teise prasilenkiąs verslas.
Nesutinku ir nedarysiu
V. Martikonis 2010 metų kovo 25 dieną savo rašte „Linarai“ pasakojo apie tai, kad Vilniaus savivaldybės darbo grupė nutarė nusispjauti į kontrolieriaus išvadas ir į teisinę logiką. „Darbo grupė pateikė siūlymą laikinai, iki reklamos sklaidos schemų patvirtinimo tęsti nusistovėjusius savivaldybės UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ santykius, o naujus leidimus išorinei reklamai įrengti ir eksploatuoti ant savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų savivaldybės objektų išduoti tik konkursu“, − rašė vicemeras.
Taigi, kol rengiamos ir niekaip neparengiamos „sklaidos schemos“, kol rengiami ir niekaip neparengiami konkursai, įmonės, kurių santykiai „nusistovėję“, sėkmingai pardavinėjo nelegaliai eksploatuojamuose stenduose reklamą netgi garsiojo pinigų ryklio – projekto „Vilnius Europos kultūros sostinė 2009“ renginiams. Pardavinėja toliau ir, savaime suprantama, yra tokia situacija patenkintos.
Niekieno reikalas
V. Martikonis jau nebe vicemeras ir „Balsas.lt savaitei“ aiškino, kad tai nebe jo reikalas. Patogu – kai buvo vicemeru, aiškino, jog sutartys sudarytos dar iki jo.
Kito vicemero, liberalcentristo Stanislovo Šriūbėno priimamajame siūloma skambinti į Miesto plėtros departamentą, o čia siūloma apie tai teirautis politikų, kurie priėmė valingą politinį sprendimą – nė už ką nenutraukti neteisėto verslo.
„Linaros“ prezidentas Tomas Jankauskas kalbėjo, jog tokia situacija byloja tik viena – reklamos ūkis yra nevaldomas, ir niekas nežino, kas ir kiek iš to pasipelno. „Tokiu atveju išvis kyla klausimas – kas ir kaip bent jau apskaito tuos stendus. Gal kiekvienas, panorėjęs, gali pasistatyti? Niekas ir nepastebės. Paskui, kai pamatys, užmokėsime rinkliavą 2000 metų kainomis ir sakysime, kad jau „nusistovėjo santykiai“, − gūžčiojo pečiais T. Jankauskas.
Pasak jo, konkursai neskelbiami ir dabar, nors verslininkai demonstratyviai šaukiami į pasitarimus dėl to, kokie tie konkursai turėtų būti. Kol vyksta pasitarimai, „nusistovėję santykiai“ kai kam šildo rankas ir kas gali paneigti galimybę, jog atsakingi pareigūnai yra asmeniškai suinteresuoti ilgiau tęsti tokią situaciją.
TIK FAKTAI:
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad išorinę reklamą draudžiama įrengti neturint savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Tuo metu, kai atskiri reklamos pardavėjai gali krautis pelną be sutarčių, kiti turi mokėti net už savo privačią reklamą ant privataus pastato. Miesto taryba 2009 metų viduryje 10 tūkstančių litų dydžio mokesčiu papildomai apmokestino naujos įmonių iškabos ir lauko reklamos stendus.
