„Būna visokių atvejų, kai šeimoje lytinius santykius su tuo pačiu vyru turi ir mergaitė, ir moteris toje šeimoje. Taip vaikui sutrinka vaidmenys, kas yra šeimoje vaikas, o kas yra moteris.
Tokių atvejų pasitaiko ir kartais juos būna sunku atpažinti, nes, tarkime, jeigu vaikas gyvena tokį gyvenimą ne vaikišką, kur jis turi labai nevaikiškų įsipareigojimų, tarkime, šeimoje vyksta smurtas įvairiausių rūšių, dažnai tai yra toks kompleksinis, kad vaikas kenčia nuo seksualinės prievartos ir nuo fizinės, ir psichologinį smurtą patiria.
Tai pavyzdžiui šeimoje auga mergaitė, kuri yra mažametė, bet jau lytiškai subrendusi, trylikos pavyzdžiui metų, galbūt yra dar mažesnių vaikų, būna tikrai situacijų, kai vaidmenys tampa tokie sumišę ir ta mergaitė gyvena seksualinį gyvenimą su tos šeimos vyru. Tada ji dar prisideda arba rūpinasi tais mažesniais vaikais. Tampa tokiu ne vaiku, o tam tikra prasme suaugusiu asmeniu.
Kartais iš vaiko elgesio mes galime matyti, kad pagal amžių turėtų būti maištaujantis paauglys, prieštaraujantis visiems, tai kas būtų būdinga, bet matome, kad vaikas elgiasi labai suaugėliškai, kad jis rūpinasi visais, turi atsakomybių kažkokių tai, kur atrodo vaikas neturėtų turėti ir tas irgi kelia įtarimą, kad kažkas yra negerai. Vaikas negali pabūti vaiku, jis gyvena žiaurioje, smurtinėje situacijoje iš kurios jis negali ištrūkti“, – sako V. Paliaukienė.
Psichologė priduria, kad tokie vaikai elgiasi išskirtinai. Atvykę į specialistų rankas jie elgiasi per brandžiai savo amžiui, rūpinasi kitais ir turi atsakomybių, kurios nėra skirtos vaikams. Tačiau tokie vaikai yra įbauginti, todėl jų balsas dažnai lieka neišgirstas, mat tėvai įbaugina kalėjimu ir kitais būdais.
„Kitas dalykas yra, kas vyksta, tai vaikams dažnai yra daroma poveikis ir jeigu vaikas, tarkime, supranta, kad prieš jį yra atliekami nusikaltimai, gal jis neįvardina to nusikaltimo, bet supranta, kad tai yra netinkamas elgesys, jam gali būti grasinama, kad jeigu tu pasakysi tai, pats atsidursi kalėjime arba mes tave išvarysime iš namų, tu atsidursi globos įstaigoje ar dar kažkokių tai kitų dalykų, kurių vaikas bijo. Tai vaiku yra manipuliuojama“, – teigia ji.
2022 metais vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkstančių pranešimų apie galimai pažeistas vaiko teises, o tai yra 13 proc. daugiau nei 2021 metais. Vidutiniškai per perą buvo gaunami 126 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Kasmet augantis pranešimų kiekis atskleidžia sparčiai didėjanti nukentėjusių vaikų mastą.
Praėjusiais metais užfiksuota 3 151 smurto atvejai prieš vaikus, iš kurių galimai nukentėjo 2 803 vaikai. Akcentuojama, kad gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais – 2020 m. gauta 39 430 pranešimai, 2021 m. – 40 493, 2022 m. – virš 44 500.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nurodo, kad smurtas prieš vaiką traktuojamas tuomet, kai tiesiogiai ar netiesioginiai yra naudojamas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrukdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas arba pavojus gyvybei ar pažeminta vaiko garbė ir orumas, smurtu taip pat yra laikoma vaiko nepriežiūra.
Pasak programos „Vaikystė be smurto“ vadovės Ievos Daniūtės, vaikas įvairų smurtą gali patirti ne tik namuose, bet ir bendraamžių rate. Reikia neatmesti ir fakto, kad netiesioginis vaiko įtraukimas į konfliktą šeimoje lygiai taip pat vaikui gali sukelti diskomforto ir nesaugumo jausmą.
„Kalbam apie netinkamą arba žalojantį elgesį iš žmonių, kurie turėtų būti saugūs ir užtikrinti vaiko raidą ir jo psichologinę gerovę. Bet aišku, smurtu prieš vaiką taip pat yra laikomos patyčios, bet tai yra atskiras aspektas, kuris gali apima ir psichologinė, ir fizinį smurtą, bet dažniausiai jis vyksta tarp bendraamžių. <...> Jeigu smurtas vyksta tarp suaugusių asmenų – tai tas visada paliečia vaiką ir jis visada tikrai išgyvena, ir kažkuria prasme yra nukentėjęs net jeigu pats tiesiogiai nepatiria smurto“, – sako I. Daniūtė.
Specialistė sako, kad vis tik sunkiausia atpažinti smurtą šeimoje, mat koja kiša artimas šeimos ryšys.
„Kažkuria prasme, sunkiausia atpažinti smurtą, kai jis vyksta šeimoje, nes šeima yra tokia glaudi sistema, kuri yra susieta tarpusavio santykių ir įvairių emocinių patyrimų, todėl pasidaro sudėtinga atskleisti“, – teigia ji.
Nuo seksualinės prievartos dažniau kenčia mergaitės
2021 metais nuo smurto nukentėjo 2 594 vaikai, o tai sudaro 0,5 proc. šalies vaikų. I. Daniūtė sako, kad 2022 metais smurtą artimoje aplinkoje patyrusių vaikų yra kur kas dagiau, taip pat ne apie visus atvejus yra pranešama.
„Numanome greičiausiai visi, kad tų vaikų yra daugiau. Kartais tikrai skamba, bet tai yra patvirtinta įvairių šalių moksliniais tyrimais, kurie klausia suaugusių žmonių, ką jie yra patyrę per savo gyvenimą ir Pasaulio sveikatos organizacija ir taip pat Europos komisija apibendrintai skelbia duomenis, kad vienas iš keturių vaikų iki savo 18 gimtadienio nukenčia nuo fizinės prievartos ir vienas iš penkių – nuo seksualinės.
Tai vienas iš penkių nuo seksualinės prievartos būtų apie mergaites, nes manoma ir nustatoma, kad daugiau mergaičių patiria seksualinę prievartą. Kalbant apie berniukus tai būtų vienas iš trylikos“, – vardija I. Daniūtė.
Kai kurie vis dar mano, kad fizinė bausmė yra tinkama
I. Daniūtė sako, kad Lietuvoje priimtina manyti, kad fizinė bausmė yra normali ir dažna auklėjimo priemonė. Tokią liūdną tiesą parodė Paramos vaikams centro atliktas tyrimas.
„Daugiau, kaip prieš 10 metų įvairiose Europos šalyse ir Lietuvoje buvo atliekamas tyrimas ir Paramos vaikams centras jį atliko Lietuvoje – tai daugiau nei pusė žmonių manė, kad jei nerandi kito sprendimo būdo, fizinė bausmė yra tinkama.
Maždaug 30 proc. gal net daugiau manė, kad apskritai tai yra tinkamas auklėjimo būdas. Naujausi tyrimai rodo, kad žymiai mažesnis procentas suaugusių žmonių palaikytų fizinio smurto ar fizinės bausmės naudojimą, jeigu situacijoje nerandi, kaip kitaip jos išspręsti“, – sako specialistė.
Anot programos „Vaikystė be smurto“ vadovės I. Daniūtės, fizinis smurtas nėra lygus fiziniam smurtui, tačiau specialistams jį indikuoti yra kur kas lengviau, nei kitą vaikui padarytą žalą.
„Tai yra fiziniai veiksmai, šiuo atveju prieš vaiką, kurie arba palieka sužalojimus arba sukelia grėsmę.
Tikrai nebūtinai turi būti palikti fiziniai sužalojimai kažkokie kūno ar sveikatos, kad galėtume pasakyti. Fizinis smurtas yra ir be sužalojimų. Ir kas yra svarbu, kad fizinės bausmės yra laikomos smurtu“, – tikina ji.
Globos namų „Užuovėja“ psichologė V. Paliaukienė sako, kad laikui bėgant traumos yra įveikiamos, tačiau tam reikalinga specialistų pagalba.
„Patirti smurtą nereiškia, kad gyvenimas yra sugriautas, kad nieko gero manęs nebelaukia. Žmogus gali su tuo gyventi, mes visi turime traumų. Aišku, tos traumos yra sudėtingos, nes tai yra tyčinis momentas, kai mes žinome, kad mums tyčia kažkas daro blogą.
Tas traumas yra svarbu integruoti, gauti pagalbą ir tikrai su jomis galima gyventi. Žmonės, kurie nukentėjo nuo smurto, tikrai nereiškia, kad jiems niekur nesiseks, kad tai yra, kaip žymė tokio nesėkmingo gyvenimo“, – tikina ji.
