Palaikyti ryšius su globojamo vaiko biologiniais tėvais nėra paprasta, tačiau būtina, teigia septintosios vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferencijos ,,Priglausk mane“ dalyviai.
Pastarąjį kartą didžiausią dėmesį skiriantys globėjų ir globojamų vaikų bendravimui su biologiniais tėvais, konferencijos dalyviai dalijasi patirtimi, kodėl globėjai ir globojamieji vaikai turi bendrauti su biologiniais šių vaikų tėvais, kodėl reikia, kad vaikai pažintų savo šaknis, bet nepatirtų naujų neigiamų išgyvenimų?
Vaikas turi žinoti savo istoriją
Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių nepatiria tėvų meilės ir šilumos, tačiau turi globėjus ir jaučia jų dovanojamą meilę.
,,Nenuostabu, kad tikraisiais tėvais užaugę vaikai dažnai vadina tuos, kurie juos užaugino, bet jei vaikas nenori net prisiminti savo biologinių tėvų – tai yra savo gyvenimo dalies atmetimas“, – konferencijoje ,,Priglausk mane“ sakė sociologė, Vilniaus universiteto docentė daktarė Irena Eglė Laumenskaitė.
Ji aiškino, kad įtėviai tarsi gali nubraukti ankstesnę vaiko gyvenimo dalį, bet to daryti nereikėtų, nes ,,patys to nesuprasdami, jie atima vaiko istoriją, tačiau tai trukdo priimti vaikui savo patirtį taip, kad ji būtų vertinga pamoka ateičiai“.
,,Palaikyti ryšį su globojamo vaiko biologine šeima globėjams nėra paprasta. Tačiau tai būtina, siekiant padėti vaikui įveikti neigiamą patirtį“, – konferencijoje sakė I. E. Laumenskaitė.
Ji aiškino, kad bendraujant globėjams, įtėviams ir biologiniams tėvams, kurių gyvenimas yra socialiai problemiškas, susiduria du skirtingi pasauliai – tėvų ir globėjų. Nors biologinių tėvų pasaulis nėra geras pavyzdys, o kai kada jų įtaka vaikui gali būti net neigiama, globotiniui reikia suteikti galimybę bendrauti su tėvais, pažinti savo istoriją, nes ,,vaikas iš savo žmogiškos prigimties turi teisę turėti tėvą ir motiną“.
Nepaisant galimų bendravimo problemų, I.E. Laumenskaitė globėjams patarė padėti vaikams pažinti ir reikiamai įvertinti savo istoriją, savo patirtį. Sociologė taip pat aiškino, kad vaikus reikia išmokyti vertinti save ne pagal socialinę kilmę, ne už ką nors pasiekta, o save kaip asmenį.
,,Norėdami padėti vaikui, nepriklausomai nuo to, sekasi jam mokslai ar ne, sveikas jis ar ne, mylėkite jį tokį, koks yra“, – sakė ji globėjams. – Mes atsiskleidžiame tik tuomet, kai mus myli, kai mus priima besąlygiškai – tokius, kokie esame. Ir tik tada galime kitam atsiverti, pasitikėti ir keistis. Netiesa kad meilė akla, nes matydama visas ydas, ji priima žmogų, tokį, koks jis yra.“
Priimdami į šeimą ne savo vaiką, mes jį turėsime dalintis su biologine šeima, priminė I.E. Laumenskaitė globėjams, biologinius tėvus siūlydama vertinti kaip kažko gyvenime neturėjusius, palaužtus, tačiau ne nurašytus asmenis.
,,Su vaikais reikia jautriai ir pagarbiai kalbėtis apie jiems skaudžius dalykus, o atėjus tinkamam laikui – ir apie jų tėvų gebėjimą ar nemokėjimą jais rūpintis“, – kalbėjo sociologė.
Tradiciniame renginyje 15-ai šalies globėjų buvo įteikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimai – „Gerumo žvaigždės“ ir padėkos raštai.
Šių metų konferencijoje globėjai dalijasi mintimis apie vaikų išgyvenimus, diskutuojama apie ryšių tarp globojamo vaiko ir jo biologinės šeimos specifiką, globotinio poreikį bendrauti su savo biologine šeima bei apie tai, kaip pavyksta įveikti globojamo vaiko priešiškumą ir neigiamas nuostatas jo biologinių tėvų atžvilgiu.
