Pokalbis su sociologe – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Bendrovė „Baltijos tyrimai“ liepos pabaigoje atliko visuomenės nuomonės apklausą, kuri parodė, kad trys ketvirtadaliai žmonių norėtų, kad dabartinė valdžia keistųsi. Kaip jūs manote, ar tai daug, ar mažai? Ar tai bloga žinia valdžiai, ar pakenčiama?
Tai daugmaž standartinis skaičius. Tik tiek, kad jis panašaus dydžio dažniau būdavo arčiau rinkimų. Bet praėjus metams, pusantrų po rinkimų, maždaug 6–7 iš 10 jau nori naujos valdžios.
Ar tai yra tie „kaimiečiai“, „buduliai“, kaip juos socialiniuose tinkluose vadina kai kurie šios valdžios gerbėjai? Ar tai yra žmonės ne iš miestų, ne iš universitetų?
Na, žinot, kai 7 iš 10, tai Lietuvoje ne miestuose gyvena žymiai mažiau. Įdomu tai, kad praktiškai ta pati proporcija yra visose socialinėse grupėse – ir mieste, ir kaime, įvairaus amžiaus žmonių, įvairaus išsilavinimo. Kitaip sakant, absoliuti dauguma Lietuvos.
Kitaip tariant, tai rodo, kad dabartinė valdančiųjų dauguma nėra vien tik didžiųjų miestų ir sostinės partija?
Visoje Lietuvoje ji turi panašų palaikymą, bet ir panašų priešininkų skaičių. Tik nepamirškime, kad tarp tų, kurie nori naujos valdžios, yra ir Laisvės partijos, ir liberalų rėmėjų. Tai ne vien tik opozicinių partijų šalininkai. Mažesnių koalicijos partnerių rėmėjai mano, kad jų partijos galbūt turi per mažą įtaką šioje valdžioje, tačiau patenkinti šia valdžia yra praktiškai tik Tėvynės Sąjungos rėmėjai.
O kaip dabartinės apklausos koreliuoja su šia, atlikta liepos pabaigoje? Kiek žinau, yra ir visai nauja apklausa, kuri dar neskelbta. Galbūt joje yra kokių nors kitokių tendencijų?
Liepa buvo išskirtinė tuo, kad į klausimą „ar Lietuvoje reikalai krypsta į gerąją ar blogąją pusę?“ po ilgo laiko buvo labai didelė dalis žmonių, kurie negalėjo atsakyti. Jie tiesiog dvejojo, nes tai buvo turbūt pirmas mėnuo, kai pradėta kalbėti apie elektros problemas, žmonės jau juto infliaciją, bet tai daugiau buvo emocinis ir baimės faktorius, bet dar nebuvo materialinių sąskaitų rankose. Tai liepa nustebino tuo, kad buvo daugiau neatsakančių.
Rugpjūtį ir, manau, toliau, absoliuti dauguma jau turės nuomonę šiuo klausimu ir ji tikrai nebus geresnė.
Jūsų prognozėmis, kaip ta nuomonė pakryps artėjant savivaldos rinkimams, ir kokie pagal tai gali būti jų rezultatai?
Manau, kad nuomonė bus pagrįsta sąskaitomis, augančiomis kainomis. Tada bus reflektuojama į tai, ką daro tiek centrinė, tiek vietinė valdžia. Čia nuomonės turbūt šiek tiek išsiskirs, nes ilgą laiką savivaldą ir vietos valdžią žmonės Lietuvoje vertina kur kas geriau negu centrinę valdžią. Bet energetika, nedarbo klausimai, užsidarančios gamyklos vis tik daugeliu atvejų gula ir ant savivaldybių pečių.
Liepos mėnesio apklausoje net 14 procentų žmonių pasakė, kad nenorėtų, jog ši valdžia keistųsi. Jeigu tai yra Tėvynės Sąjungos rėmėjai, tai reiškia, kad ši partija išlaikė praktiškai visą turėtą paramą, nepaisant visų ekonominių ir koronaviruso audrų?
Tėvynės Sąjunga ir pasižymi tuo, kad jos rinkėjai yra stabilūs. Vienas pasikeitimas yra tai, kad pasikeitė jų sudėtis amžiaus požiūriu. Jeigu prieš 10 metų tai buvo – kaip ir socdemai – vyresnio amžiaus žmonių remiama partija, tai dabar Tėvynės Sąjunga pakeitė lyderius, atsijaunino, patraukė daugiau jaunesnių žmonių, tačiau prarado dalį vyresnių.
Jeigu Seimo rinkimai vyktų ne po 2 metų, o šį rudenį, kaip jūs prognozuotumėte, kaip jie baigtųsi valdančiajai daugumai?
Valdančioji dauguma prarastų dalį balsų. Manau, kad Tėvynės Sąjunga pasirodytų panašiai, gal šiek tiek prasčiau. Opozicija dalinasi tą vieną krepšelį, tą vieną gana didelį rinkėjų ratą, bet stumdosi tarpusavyje, kuri partija gaus daugiau ar mažiau balsų. Kaip po to susitartų, kas su kuo eitų į koalicijas – čia jau kitas klausimas.
Yra labai didelis potencialas ir prielaidos atsirasti kažkokiai naujai politinei jėgai, kuri atlieptų protestinius lūkesčius. Nes jų turime tikrai daug. Matėme ir akcijas, kurių seniai neturėjome, žmonės rinkosi į protestus. Yra ir tylusis protestas, kai žmonės, kurie patys neina į mitingus, bet juos palaiko.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
