Pinigų stygius ir numatoma apskričių reforma sustabdė priešiškai bendruomenėse sutiktų socializacijos centrų kūrimą linkusiems nusikalsti ar jau nusikaltusiems paaugliams Salantuose, Žagarėje, Gelgaudiškyje.
Nors pernai Seimas priėmė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą ir įpareigojo apskritis įsteigti bent po vieną vaikų socializacijos įstaigą savo regionuose, žlunganti idėja tikriausiai labiausiai nudžiugins šių miestelių gyventojus, kurie piktinosi, kad valdžia stumdama projektą nesitarė su bendruomenėmis, rašo „Respublika“.
Kolonijos nebus
Bene labiausiai žinia apie kuriamą nepilnamečių perauklėjimo įstaigą šį rudenį papiktino Gelgaudiškio bendruomenę.
Gelgaudiškiečiai, išgirdę, kad nusikalsti linkusius paauglius ketinama apgyvendinti pačiame miestelio centre, turinčios kultūros vertybės statusą Gelgaudiškio dvaro teritorijoje, sukilo. Mat šį dvarą bendruomenė nori pritaikyti kultūrai ir turizmui plėtoti.
Bendruomenė surinko per 1300 Gelgaudiškio seniūnijos gyventojų parašų ir įteikė juos apskrities viršininkui A.Mitrulevičiui. Šis pažadėjo nepilnamečių įstaigai ieškoti kitos vietos.
„Gelgaudiškis nenurims, kol nepamatys atšaukto įsakymo savo akimis“, - sakė bendruomenės vadovė Valda Valaitienė.
Gelgaudiškiečiai tikino nesuprantą, kodėl tokio centro reikia jų teritorijoje, jei čia nėra paauglių, kuriuos teismo sprendimu reikėtų perauklėti specialioje aplinkoje, nors Marijampolės apskrities socialinių reikalų ir švietimo skyrius tvirtina kitaip.
„Marijampolės apskrityje gyvena 15 paauglių, kuriems galima taikyti Minimalios priežiūros įstatymą, penki paaugliai iš mūsų zonos yra įkurdinti kituose socializacijos centruose. Jeigu būtų toks centras įsteigtas, tai būtų didelė pagalba“, - sakė šio skyriaus vedėjas Stasys Luobikis.
Kučgalys neatsilaikė
Socializacijos centras vietoj specialiosios mokyklos jau veikia Kučgalyje (Biržų r.).
„Pavadinimas jau pakeistas, gavome 500 tūkst. litų, jie panaudoti teritorijai aptverti, stebėjimo kameroms įrengti. Specialiųjų poreikių vaikai kol kas čia gyvena, bet nuo ateinančių metų rugsėjo čia gyvens teismo sprendimu atsiųsti 14-18 m. berniukai. Šiuo metu mokykloje gyvenantys 47 protiškai neįgalūs vaikai bus integruoti į kitas mokyklas“, - sakė Panevėžio apskrities švietimo skyriaus vedėjas Ričardas Kliminskas.
Ar centre gyvens tik panevėžiečiai, galima ginčytis, nes neaiškus ir Panevėžio apskrities likimas. Teritorinė priklausomybė - bene vienintelė sąlyga, kurios laikytasi kuriant socializacijos centrą Kučgalyje.
Problemiškų vaikų Panevėžio regione skaičius panašus kaip ir kitur - teismo sprendimu nuo visuomenės čia izoliuoti keturi nepilnamečiai.
Seniausia įstaiga - apytuštė
Gruzdžių miestelio (Šiaulių r.) pakraštyje įkurtas vaikų socializacijos centras - ta įstaiga, iš kurios imti pavyzdį buvo skatinama ne viena bendruomenė: miesteliui vaikai netrukdo, gyventojai turi kur dirbti.
„Mūsų mokykla buvo pirmoji buvusioje Sovietų Sąjungoje įkurta paauglių perauklėjimo įstaiga, dirbame 35 metus. Niekas nepasikeitė, tik pavadinimas“, - sakė jos ilgametis vadovas Henrikas Gaidamavičius.
Pasak direktoriaus, kuriant tokią įstaigą, reikia labai gerai pasverti. Nors čia dirbantys pedagogai - ne vyrukai plačiais pečiais, direktorius sakė, kad dirbti gali ne bet kas. „Tik aš čia tiek ištvėriau, ne visiems nervai atlaiko.Pas mus atsiunčiami tris kartus teisti paaugliai. Ir tvora dviejų metrų užtverta, bet ne tvora svarbiausia, svarbiausia, kaip su vaikais dirbama“.
Gruzdžių socializacijos centro išlaikymas per metus atsieina apie 850 tūkst. litų, daugiausia išleidžiama atlyginimams, per 1 mln. litų praėjusiais metais išleista patalpoms renovuoti. Nepaisant visų išlaidų, centras nėra užpildytas. Gruzdžiuose gali gyventi 25 sunkiai auklėjami paaugliai berniukai, o gyvena tik 14 iš įvairių šalies rajonų atvežtų vaikų.
„Kai nėra viso sąstato, kenčia auklėtojai, jiems nesudaromas pakankamas darbo krūvis“, - sakė H.Gaidamavičius.
Jo įsitikinimu, geriau išlaikyti esamus socializacijos centrus, o ne steigti naujus, nes socializacijos centrų išlaikymas - brangus malonumas ir ne nuo jų skaičiaus, deja, priklauso, ar linkusių nusikalsti vaikų šalyje bus mažiau.
Rolandas ZUOZA, Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidutinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas:
Socializacijos centrus buvo numatyta kurti vadovaujantis Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu visuose apskrityse. Numatyta, kad juos steigti turi teisę apskričių viršininkai. Įstatymas tik pradedamas taikyti, nes vaikų, kuriuos reikėtų tuo įstatymu vadovaujantis apgyvendinti socializacijos įstaigose, kol kas labai mažai. Socializacijos centruose vaikus apgyvendinti galima tik teismo spendimu. Ši teisė specialiai nesuteikta jokia komisijai, kad nebūtų pažeistos vaiko teisės.
Turėdami galvoje, kad planuojama apskričių reforma, nemanome, kad socializacijos centrus reikėtų plėsti. Ministerija nenumato skirti lėšų socializacijos centrams steigti Žagarėje (Šiaulių apskr.) ir Salantuose (Klaipėdos apskr.).
Nuo sausio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerija pradės kontroliuoti, kaip vyksta vaikų apgyvendinimas. Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje gana stabilus. Abejoju, ar ateinančiais metais būtų logiška steigti centrus, kai matome tokius skaičius.
Per vienus metus rengiantis vykdyti Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą paaiškėjo įstatymo spragos, gal kai kur - savivaldybių administracijų neryžtingumas.
Dalia Byčienė
