Parlamentarė, socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė papasakojo, kaip jos pažįstama moteris viename kaime (nenorėjo atskleisti, kokiame), pateko į sunkią situaciją, užsitraukė kaimo rūstybę ir dėl to jai nenorėjo skirti socialinės paramos.
Moteris su keturiais vaikais – skurde
„Į mane kreipėsi vienos moters kaimynė, prašydama pagalbos. Aš pas tą moterį nuvažiavau jos neįspėjus ir aiškinausi padėtį. Tai buvo moteris, kurią paliko vyras dėl jam per sunkios naštos auginti keturis vaikus. Jie ūkininkavo, ir kol vyras kartu gyveno, jiems nereikėjo jokios paramos, nes jis atlikdavo vyriškus darbus.
Ta moteris tebeturi 9 karves, savos žemės apie 10 ha, dar apie 15 ha nuomuoja. Gavusi visas išmokas bei svyruojančias pajamas už pieną, ji balansuoja ant tos vaikų nemokamo maitinimo ribos“, - konferencijoje „Skurdo apraiškos ir socialinės paramos tobulinimo perspektyvos Lietuvoje“kalbėjo Seimo narė.
G. Purvaneckienė nurodė, kad visos moters pajamos yra legalios, tačiau ji turi nelegalių išlaidų – jai reikia samdyti žmones ūkio darbams atlikti, pavyzdžiui, šienui nupjauti, o to kaime, pažymi parlamentarė, niekas nedaro legaliai.
„Galų gale ji gyvena skurde. Aš atvažiavau pas ją netikėtai ir pažiūrėjau, kaip maitinasi – duoną su obuoliene be cukraus vaikams davė. Tai buvo visas jos tos dienos maistas“, - sakė Seimo narė.
G. Purvaneckienės teigimu, moters vaikams neskyrė nemokamo maitinimo, nors šis atvejis buvo ant ribos – galėjo skriti, galėjo ir ne.
„Dėl to, kad po to, kai vyras ją paliko, ji nesužlugo, o ūkininkavo pati, kaimui tas nepatiko, nepatiko ir seniūnai, tad jai nemokamo maitinimo neskyrė. Aš tada pakalbėjau su vienu Seimo nariu, jis pakalbėjo su seniūnu ir tada jai paskyrė tą nemokamą maitinimą. (...) Kaime tokių atvejų gali būti, ypač kai gyvena vienos moterys“, - kalbėjo parlamentarė.
Sistema gera
Mokslininkas, Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovas prof. Boguslavas Gruževskis nurodė, kad dabartinė pašalpų skyrimo tvarka yra tikslinga, tik į ją, anot jo, reikia įdėti daugiau socialumo.
„Rūpestisturi būti tas, kad paramą gautų tie, kuriem rūpi. Turimą mažą pinigų sumą reikia apsaugoti nuo piktnaudžiavimo: nuo tų, kurie ir taip turi”, - kalbėjo B. Gruževskis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė nurodė, kad ši pertvarka, kuomet socialinės pašalpos buvo perduotos savivaldybėms, yra viena geriausių.
„Turiu ne tik Lietuvos ekspertų, bet ir iš Europos Komisijos vertinimą. Tad galiu apibendrintai pasakyti, kad ši reforma yra viena geriausių vykdytų reformų, kuri galėtų būti pavyzdžiu kitoms reformoms. 2012 metais buvo reformos pradžia, o nuo praeitų metų įsijugnė visos savivaldybės“, - sakė ji.
A. Vareikytė nurodė, kad, palyginus 2014 ir 2013 metus, pašalpų gavėjų sumažėjo 26 proc.
„Praktikai sako, kad sumažėjo ne dėl to, kad kažką nuskriaudė, bet dėl to, kad taikliau pradėjo mokėti pašalpas. Aišku, administravimo išlaidos savivaldybėms padidėjo: buvo kontrolė ne tik einant į namus, bet ir komisijos vertino žmonių realią padėtį, ir tai davė rezultatų“, - sakė ji.
Skurdo gilinimas
Viešosios įstaigos „Sopa“, padedančios žmonėms įsidarbinti, direktorė Jurgita Kuprytė nurodė, kad didesnė socialinės paramos kontrolė yra ne problemos sprendimas, o jos gilinimas:
„Kas vyksta su tais žmonėmis, kuriems parama nebeskiriama? Jie stumiami į dar didesnę atskirtį. Priežastys neskriti paramos yra trapios – dirbantis sugyventinis, darbas turguje..Valstybė tarsi pasako, kad, jeigu tu gauni nelegalias pajamas, tu ir toliau dirbk šešėlyje. Manau, kad tai yra šešėlio gilinimas“, - teigė J. Kuprytė.
A. Vareikytė nesutiko su tokia nuomone, nurodydama, kad nelegalios pajamos Lietuvoje neturėtų būti toleruojamos, ir tokiems žmonėms socialinių pašalpų skirti nereikia:
„Žinant, kad žmogus gauna nelegalias pajamas, ir jam vis tiek mokėti socialinę pašalpą, kai šalia jo dirba žmogus ir uždirba minimalų atlyginimą, būtų neteisinga“, - sakė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, Lietuvoje yra 114,7 tūkst. žmonių, gaunančių 102 eurus per mėnesį.
