6 metus su socialinės rizikos šeimomis dirbusi Roma Martinkevičienė, šiuo metu yra Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
Jos nuomone, socialinių darbuotojų profesija yra viena pavojingiausių, tačiau mažiausiai vertinamų šalyje.
„Socialinis darbas išsiskiria tuo, kad jo pobūdis kiek kitoks nei kitų darbų. Kasdien susiduriame su iššūkiais, stresu, pavojais, įtampa, o neretai ir smurtu,“ - atvirauja R. Martinkevičienė.
Geriausias ginklas – kojos
Dirbdami su socialinės rizikos šeimomis darbuotojai nesijaučia saugūs. Tokios situacijos, kuriose jie apšaukiami, iškeikiami, ujami lauk iš lankomų šeimų – kasdienybė.
„Nebegalime sakyti, kad tai yra kažkoks įvykis. Ateini į šeimą ir matai, kad vartojamas alkoholis, narkotikai, kad vaikai neprižiūrimi. Tu esi darbuotojas, esi priverstas ateiti į tą šeimą, nes ji įrašyta į apskaitą. Niekada nežinai, koks pavojus tau gali kilti. Tad, kaip mes sakome, kojos – geriausias ginklas. Būdamas profesionalas, tu turi matyti, įvertinti, gebėti suvaldyti situaciją. Tačiau kartais, kad išvengtum sužalojimų turi tiesiog bėgti. Tokie pabėgimai – darbuotojų kasdienybė,“ - pasakojo R. Martinkevičienė.
Neretai, nekviesti svečiai, socialinės rizikos šeimose pasitinkami su peiliais ar ginklais. Tad į kai kuriuos namus socialinius darbuotojus lydi policijos pareigūnai.
„Yra tokių namų kur be policijos pagalbos net negali eiti. Nes jie tik atvėrę duris puola. Būna girti ir nesivaldo, puola šaukti, ko tu čia atėjai ir taip toliau. Esame apšaukti, išvadinti baisiausiais žodžiais, apspardyti, buvo grasinama ginklu. Peiliais. Tačiau jau situacija tokia, kad mes nebekreipiame dėmesio. Tol, kol dar nėra tiesioginių veiksmų, sužalojimų,“ - aiškina R. Martinkevičienė.
Puola ne tik suaugę, bet ir vaikai
Socialiniams darbuotojams dirbti tenka ir su vaikais, kurie į dienos centrus ateina, ar yra atvežami ir ne savo noru. Dažniausiai jie iš socialinės rizikos šeimų. Turintys elgesio bei emocijų sutrikimų, agresyviai nusiteikę.
„Tranko duris, nesiskaito su darbuotojais, tai vėlgi – mūsų kasdienybė. Paimti vaikai iš šeimų turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Jie visi sužeisti. Negali jų teisti ar ant jų pykti. Juos visus turi išklausyti, suteikti jiems visapusišką pagalbą, o tai be proto sekina. Vaikas paimtas iš šeimos su visais ten patirtais išgyvenimais. Jis piktas ant suaugusių žmonių, ant tos situacijos, kad jis atsidūrė svetimoje aplinkoje. Tai vaiko išgyvenimai, negali jo teisti už tai,“ - pasakojo R. Martinkevičienė.
Dažniausiai socialinės rizikos šeimų nuomone – socialiniai darbuotojai yra blogi ir nori tik pakenkti. Tokia nuostata esą labiausiai ir trukdo šioms šeimoms suteikti pagalbą.
„Kad jau mes išvadinami visokiais keiksmažodžiais, Apspardyti, apspjaudyti ir durys spardomos ir išdaužomos. Visko būna. Tik per daugelį metų, tu priimi tai kaip kasdienybę. Juk tai tavo darbas ir tu privalai padėti tokiam vaikui. Tik visuomenėje formuojama nuomonė, kad socialinis darbuotojas „blogietis“, kuris atėjo daryti tvarką. Bet juk yra įstatymai, kuriais turime vadovautis,” - aiškina R. Matinkevičienė.
Piketuoja dėl atlyginimų
Tačiau šį kartą socialiniai darbuotojai nusprendė piketuoti ne dėl darbo sąlygų, o dėl menkų atlyginimų.
„Neišgyvenam, nes algos labai mažos. Vos 460 eurų „į rankas“, o socialinio darbuotojo padėjėjo alga dar mažesnė. Mes dirbame sunkų, pavojingą darbą. Į dienos centrus atvežami vaikai iš rizikos šeimų, kur tėvai guli ligoninėse su atvira tuberkuliozės forma. Kone visi vaikai yra su elgesio ir emocijų sutrikimais, su proto negalia. Darbas su jais yra beprotiškai sunkus. Kartais jautiesi išsekęs ir bejėgis. Todėl norime pasakyti, kad mes nesame patenkinti tokiu atlyginimu, kurį gauname dirbdami šį darbą,“ - dėstė R. Martikevičienė.
Pašnekovė steigimu, visoje šalyje socialiniai darbuotojai verti didesnių atlyginimų. Tačiau palyginus klaipėdiečių atlyginimus, jie ženkliai mažesni.
„Mūsų kolegos rajone gauna didesnius atlyginimus ir išgyvena, o mes jau nebe išgyvename. Mes norime didesnių algų. Klaipėdos rajonuose jos yra didesnės ir dar didinamos. Bet juk darbo krūviai pas mus didesni, reikalavimai ypatingi, kvalifikacijos keliamas kas 5 metus. Todėl šiandien surengėme piketą prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Merui padovanojome kaulą. Mes protestuojame ir tai ne pabaiga. Gauname žinių, kad prie mūsų nori prisijungti ir kiti miestai,“ - kalbėjo socialinių darbuotojų atstovė.
Socialiniai darbuotojai nuolat pabrėžia, kad jų profesija yra labai pavojinga, todėl ir atlyginimai turėtų didėti. Paskutinį kartą socialiniai darbuotojai buvo sukilę 2011 metais, tačiau situacija per tiek laiko nepagerėjo. „Meras sako, kad mes politikuojame, tačiau mes manome, kad tai jis tą daro, norėdamas visiems įtikti ir nesirūpindamas, jog jau dešimtmečiais nekyla atlyginimai, o dar nori, kad nepiketuotume, taip nebūna,“ - įsitikinusi R. Martinkevičienė.
Alga didinama 15 procentų
Klaipėdos valdininkai šįryt prie savivaldybės sutikę piketuotojus nustebo. Esą kaip tik šiandien, tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl socialinių darbuotojų atlyginimų kėlimo.
„Miesto Tarybai bus siūloma visų biudžetinių įstaigų, tarp jų ir socialinių, darbuotojams atlyginimus didinti 15 procentų. Tam šiemet biudžete planuojama skirti apie 4 milijonus eurų,“ - tv3.lt teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.
Anot A. Daujotienės, biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondas šiemet bus padidintas 15 procentų: 8 procentus skiriant pastoviajai daliai, o 7 procentus – kintamajai. Pastarojo bus motyvacinė, kurios dydį nuspręs įstaigos vadovas, įvertinęs darbuotojo metinę veiklą.
„Nesame patenkinti tais vadinamaisiais 15 procentų, nes išties tai bus tik 8 procentai, kurie ir sudarys pastoviąją dalį, o tie 7 procentai tik kintamoji dalis,“ - komentavo R. Martinkevičienė.
Klaipėdoje dirbančių socialinių darbuotojų teigimu, pavyzdžiui, Gargžduose dirbantiems socialiniams darbuotojams dar prieš Naujuosius metus atlyginimai kilo 10 procentų. Kiek vėliau dar 11 procentų. Taip buvo keliama nekintamoji atlyginimo dalis.
Nebenori dirbti Klaipėdoje
Dauguma specialistų iš uostamiesčio jau važiuoja dirbti į Gargždus ar Kretingą, kur atlyginimas taip pat didenis. Kai kurie renkasi sostinę, nes ten, neatskaičius mokesčių socialiniai darbuotojai uždirba 909 eurus. Šiemet jiems planuojama, kad jiems atlyginimai dar kils 50 procentų.
„Nepamirškime, kad kintamąją dalį paskirs įstaigos vadovas, tad vieniems darbuotojams ji gali būti didesnė, kitiems – mažesnė,“ mano Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos vadovas Saulius Liekis. Jo nuomone, per kelerius metus, socialinių darbuotojų alga turėtų siekti bent 700 eurų.
„Ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje socialiniams darbuotojams atlyginimus reikia kelti. Savivaldos iš sutaupytų socialinės paramos lėšų gali tai daryti. Mūsų paskaičiavo, kad gali kelti 15 procentų. Tai jau gerai, tačiau ateityje dar reikėtų peržiūrėti ir dar pridėti prie tų jau pažadėtų, dar bent 15 procentų. Tikiuosi, tai bus ne vienadienis pakėlimas, bet kas metus ar pusmetį pakeliamas atlyginimas,“ - įsitikinęs S. Liekis.
