Socialines pašalpas pernai gavo dvylika procentų Šiaulių rajono gyventojų ir jų vis daugėja. Daugiau kaip pusei besimokančiųjų mokyklose skiriami nemokami pietūs. Tik vieno kito moksleivio tėvai nepriklauso socialiai remtiniems.
Pašalpoms skiriami milijonai
„Savivaldybė teikia labai didelę socialinę pagalbą, pernai – per 12 milijonų litų, ją gauna labai daug žmonių“, – sako Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė.
Penai socialinėms pašalpoms prireikė 8,3 milijono litų, šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 1,1 milijono, laidojimo pašalpoms – 0,7 milijono, mokiniams nemokamai maitinti ir mokinio reikmenims įsigyti – 2,4 milijono litų.
Nuo 2008 metų gaunančių įvairias pašalpas rajone padaugėjo beveik 5 kartus, vien pernai – dvigubai, išlaidų pašalpoms suma – 2,7 karto. Vidutinė pašalpa pernai sudarė 228 litus per mėnesį.
Reikalavimas mokėti „Sodros“ mokesčius visiems, oficialiai neįregistruotiems bedarbiais, į darbo biržą papildomai privertė kreiptis bedarbius iš 1254 šeimų. Socialinių darbuotojų pernai klientais tapo dauguma ką tik baigusių vidurines, profesinio mokymo, aukštąsias mokyklas.
Socialinės apsaugos skyriuje socialines išmokas, pašalpas skaičiuoja, tikrina penki specialistai. Kiekvienam tenka vidutiniškai po 5860 asmenų bylų.
Sausio mėnesį, dar nepatvirtinus šių metų Savivaldybės biudžeto, pašalpoms ir išmokoms buvo leista panaudoti vidutinę vieno praėjusių metų mėnesio įvairių išmokų sumą. Pasak I.Simanauskienės, pašalpų buvo išmokėta daugiau – 849 tūkstančiai litų, jos priklausė jau 3794 šeimoms ar pavieniams asmenims.
Stengdamasis išmokėti pašalpas visiems jos prašantiems, Socialinės pašalpos skyrius sausį liko skolingas šilumos tiekėjams 85 tūkstančius litų šildymo kompensacijų.
Emigravusieji išsiveža vaikus
„Dar niekada nėra buvę, kad tiek daug moksleivių būtų išvykę į užsienį mokslo metams nepasibaigus. Vieni ten tęsia mokslą, o kai kurie tiesiog eina dirbti“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Lenkauskienė.
Įsižeidę dėl kategoriško reikalavimo deklaruoti tikrąją gyvenamąją vietą, emigravusieji nusprendžia atsikratyti mokestinio persekiojimo Lietuvoje ir ryžtasi nutraukti savo vaikų ryšius su gimtine.
Nors moksleivių kasmet mažėja (šiais mokslo metais jų rajone yra 360 mažiau, nei praėjusiais), nemokamai maitinamų vaikų mokyklose per ketverius metus padaugėjo 1,7 karto. Rajono Švietimo paslaugų centro vyriausioji specialistė Aldona Bičiušienė teigė, jog dabar nemokamus pietus gauna jau 2902 moksleiviai iš visų 5540 besimokančiųjų.
Pasak A. Bičiušienės, Gilaičių pradinėje mokykloje, tarkime, tik vieno mokinio tėvai nepriklauso socialiai remtinų šeimų kategorijai. Dirvonėnų, Šilėnų, Gilvyčių pagrindinėse mokyklose tokių tėra tik nuo keleto iki keliolikos. Keturi penktadaliai moksleivių nemokamus pietus gauna Drąsučių pagrindinėje, du trečdaliai – Bazilionų, Meškuičių vidurinėse mokyklose.
Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti mokyklas, kuriose socialiai remtinų šeimų atžalų yra mažuma: L.Ivinskio gimnazija, Ginkūnų pagrindinė mokykla, dar viena kita.
Rajono Taryba praėjusių metų kovo mėnesį nusprendė mokyklose nutraukti nemokamų pusryčių teikimą ir šiek tiek padidino pietų kainą. Dabar pradinėse klasėse vaikų pietūs kainuoja 3,5 lito, vyresniųjų – 4 litus.
Pasak A. Bičiušienės, šiek tiek pagelbsti Europos Sąjungos lėšos pienui, vaisiams. Šių metų sausį tam gauta 30 tūkstančių litų.
Siūloma pasididinti atlyginimus
Metų pradžioje pirmieji šalies valdžios asmenys prakalbo ketiną lėšas, skiriamas socialinei paramai, perleisti savivaldybių biudžetams – atseit, savivaldybės žino, kam iš tikrųjų verta duoti ar neduoti pašalpą. Savivaldybių asociacijai pasipriešinus, šito atsisakyta.
Tačiau neatsisakyta minties savivaldybėms primesti prievolę pačioms nuspręsti, kam skirti pašalpą. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui leisti savivaldybėms iš „sutaupytų“ pašalpoms lėšų padidinti socialinių darbuotojų atlyginimus.
„Pinigų pašalpoms trūksta, apie sutaupymą nėra nė ko kalbėti, kol neims mažėti nedirbančiųjų. Ėmusios nustatinėti, kuris pašalpos vertas, o kuris – nevertas, sukiršintume žmones, įsisuktų skundų, teismų karuselė. Streso visiems atsiras daugiau, nei priedų prie socialinių darbuotojų atlyginimų“, – sakė socialinės darbuotojos.
Vienas iš rajono seniūnijų vadovų apie realią situaciją atsiliepė šitaip: „Nereta bedarbių šeima su vaikais dabar pašalpų, kitokių išmokų gauna žymiai daugiau, negu užsidirba jauna kaimo mokytoja, socialinė ar kultūros darbuotoja. Nesuprasi – ar pastarosios gauna pašalpą, o nedirbantys – padorų atlyginimą, ar atvirkščiai“.
Antanas STAPONKUS
