2011 m. patvirtinus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą 2012 m. penkiose šalies savivaldybėse įgyvendintas pilotinis projektas, kai piniginės socialinės paramos teikimas vykdomas kaip savarankiška savivaldybės funkcija. Įgyvendinant šį projektą šalyje per metus sutaupyta milijonai litų. Projektas buvo įgyvendinamas ir kaimyninėje Šilalės savivaldybėje, jis tęsiamas ir toliau. Šilalės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė pasidalino sukaupta patirtimi.
– Kodėl tarp penkių eksperimentui pasirinktų savivaldybių buvo ir Šilalės savivaldybė, kiek truks šis projektas?
– Po to, kai 2011 m. buvo patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir startavo pilotinis projektas, kai savivaldybėms buvo leista pačioms vykdyti šią funkciją kaip savarankišką, savivaldybė atliko skaičiavimus, juos išanalizavo ir pareiškė norą dalyvauti projekte. Projektas truks trejus metus, 2012–2014 m.
– Eksperimentas pavyko, jame dalyvavusios savivaldybės sutaupė milijonus litų, skirtų socialinei paramai teikti. Kiek pavyko sutaupyti Šilalės savivaldybėje, kiek sumažėjo pašalpų gavėjų?
– Per 2012 m. iš piniginei socialinei paramai gautų lėšų savivaldybei liko apie 3,9 milijono litų ir per metus sumažėjo vidutiniškai apie 25 proc. paramos gavėjų. 2013 m. sausio 1-ąją gavėjų buvo 1879 asmenys, o 2012 m sausio 1 d. – 541 asmeniu daugiau.
– Sutaupytas lėšas savivaldybės galėjo panaudoti savo reikmėms, kam jos panaudotos Šilalėje?
– Tai sprendė savivaldybės taryba. Sutaupytos lėšos skirtos mokyklų, seniūnijų ir kitų įstaigų socialinėms reikmėms.
– Kokiais būdais buvo siekiama eliminuoti žmones, nepagrįstai pretenduojančius gauti socialinę paramą?
– Savivaldybės administracijos direktorius seniūno teikimu sudarė seniūnijose Socialinės paramos teikimo komisijas, kurios priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl socialinės paramos skyrimo. Į komisijų sudėtį įeina bendruomeninių organizacijų ir gyvenamosios vietovės bendruomenės pirmininkai ar nariai, seniūnaičiai ir kiti suinteresuoti nepriekaištingos reputacijos asmenys – bendruomenės slaugytojai, socialiniai pedagogai. Komisijos teikia rekomendacijas dėl socialinės paramos skyrimo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens, kurie registruoti darbo biržoje; analizuoja probleminius atvejus (piktnaudžiavimo, paramos teikimo socialinės rizikos asmenims, piniginės socialinės paramos formą (pinigais, nepinigine forma); kviečia piniginės socialinės paramos gavėjus pokalbiams; dalyvauja tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turtą ir užimtumą bei kitus su piniginės paramos teikimu susijusius atvejus.
Kas geriau nei bendruomenės nariai gali žinoti apie savo kaimynus? Tai didžiulė parama socialiniams darbuotojams aiškinantis piniginės socialinės paramos reikalingumą. Didžiulę reikšmę turi lankymasis paramos prašančių asmenų namuose, gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimas bei pokalbiai.
– Kas labiausiai prisidėjo prie sėkmingo pilotinio projekto įgyvendinimo – Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų socialiniai darbuotojai, specialių komisijų nariai?
– Šis darbas yra komandinis. Dirbo visi – Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų socialinių darbuotojai bei seniūnai, žinoma, ir šių komisijų nariai. Gerų rezultatų pasiekta tik bendru darbu, susikalbėjimu ir supratimu.
– Įgyvendinant projektą darbuotojams padaugėjo darbo. Gal dėl to buvo padidinti jų atlyginimai ar priimta daugiau darbuotojų?
– Žinoma, darbo padaugėjo, tačiau nei atlyginimas padidėjo, nei buvo įdarbinta naujų žmonių, tiesiog darbai buvo geriau organizuojami ir koordinuojami. Nustatomas darbo laikas seniūnijų socialiniams darbuotojams, kada dirbama seniūnijoje, o kada lankomasi asmenų namuose, kas mėnesį vyko metodiniai pasitarimai su seniūnijų socialiniais darbuotojais ir seniūnais, buvo aptariamos problemos.
– Kokių nemalonių faktų išryškėjo tikrinant socialinės paramos gavimo pagrįstumą. Ar nepasitaikė tokių faktų kaip Panevėžyje, kai šeima, turinti verslą ir geras gyvenimo sąlygas, pretendavo gauti socialinę paramą?
– Pasitaikė atvejų, kai patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas buvo nustatyta, kad asmuo galimai turi verslą, remontuoja mašinas. Kitas atvejis – kad prašantis socialinės paramos asmuo važinėja dirbti į užsienį.
– Ko projektas išmokė?
– Pamokos tokios: dalis žmonių be kontrolės nemoka sąžiningai gyventi, todėl norint užtikrinti teisingą piniginės socialinės paramos teikimą reikalinga didžiulė kontrolė.
– Kaip į griežtą naujovę taupant socialinei paramai skirtas lėšas reagavo pašalpų gavėjai ir pretendentai?
– Buvo visokių atvejų. Tie, kuriems parama iš tikrųjų reikalinga, kurie gyvena tik iš socialinės pašalpos, reagavo normaliai ir apsilankymo metu jų namuose, ir pakviesti į posėdžius. Buvo ir atvejų, kai pakviestas į posėdį ir paklaustas apie galimai turimas pajamas bei gaunamos paramos naudojimo tikslingumą žmogus trenkdavo durimis ir išeidavo sakydamas, kad jam tos paramos nereikia.
– Kaip dar būtų galima mažinti pašalpų gavėjų skaičių ir socialinei paramai skiriamas lėšas?
– Dar būtų galima mažinti pašalpų gavėjų skaičių pakeičiant įstatymo punktą, kad dirbantys studentai būtų traukiami į tėvų šeimos sudėtį, kaip ir visi studentai, ir parama skiriama pagal visos šeimos pajamas. Dabar yra atvejų, kai studento tėvai gyvena gana gerai, o sūnus ar dukra šiek tiek simboliškai dirba pas kaimyną įmonėje ar ūkyje ir gauna socialinę pašalpą. Šiuos atvejus patikrinti ir nustatyti piktnaudžiavimą gana sunku. Tai, mano manymu, turėtų reglamentuoti įstatymas, tai būtų teisinga.
Jovita STRIKAITIENĖ
