Įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto, ypatingai didžiuosiuose miestuose paklausa nemažėja, galima pasiūlyti kai kuriuos sprendimus:
- Žemės sklypų, tinkančių gyvenamajai statybai, kainų optimizavimas.
Tam, kad atsirastų pakankama sklypų pasiūla būtina nenaudojamus žemės sklypus, tinkamus gyvenamajai statybai, apmokestinti papildomu žemės mokesčiu. Mokesčio dydis turėtų būti diferencijuotas pagal regionus.
- Kreditinių išteklių finansavimo reikmėms užtikrinti suformavimas.
Tam, kad būtų galima organizuoti kreditinį finansavimą su mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiomis galimomis palūkanomis, būtina arba įkurti atskirą valstybės valdomą komercinį banką, arba jo funkcijomis papildyti dabar veikiantį Turto banką. Šiam bankui būtų galima paskirti ir daugiau funkcijų (parama būsto renovavimui, lengvatinis ūkio kreditavimas ir kt.). Lengvatinis būsto statybos kreditavimas būtų galimas su sąlyga, kad gyvenamojo ploto kaina neviršytų tam laikotarpiui nustatytų realių statybos sąnaudų ir atitiktų potencialių pirkėjų mokumo ribas. Taip pat turėtų būti vykdoma griežta statybos darbų kokybės kontrolė. Visa tai turėtų atlikti įgaliotos valstybės institucijos. Lėšas šiam finansavimui būtų galima akumuliuoti iš visų Vyriausybei prieinamų šaltinių. Šiuo metu nekilnojamo turto vystymo versle veikiančios bendrovės ir toliau galėtų veikti pagal dabar esamas verslo sąlygas, tačiau šiame versle padidėtų konkurencija. Dėl to laimėtų ir verslo vystytojai, ir butų pirkėjai, ir visas statybų sektorius.
- Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas.
Stagnacijai nekilnojamojo turto rinkoje įveikti būtina kuo skubiau įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Bankai, statybų bendrovės, nekilnojamojo turto agentūros yra įšaldžiusios būsto rinką ir laukia naujo kainų šuolio. Įvedus NT mokestį, neapsimokėtų laikyti sukaupto nekilnojamojo turto ir laukti geresnių laikų. Tai išjudintų rinką, priverstų NT valdytojus mažinti kainą ir pardavinėti būstus realiomis kainomis.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas