„Apklausos rodo, kad daugiau nei 80% gyventojų pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Jiems pritaria Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), daugelis parlamentinių partijų, Prezidentė. Socialdemokratai siūlo, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Šis pasiūlymas neiškreipia dabartinio modelio, merui realiai įgaunant papildomų įgaliojimų“, - spaudos konferencijoje „Socialdemokratai už tiesioginius merų rinkimus – jau kitais savivaldos rinkimais“ Seime sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, kartu su komiteto nariu Albinu Mitrulevičiumi Seimo rudens sesijoje teikianti Konstitucijos 119 straipsnio pataisą.
Priėmus ir įgyvendinus Seimo LSDP frakcijos narių pasiūlymą, kaip rodo daugelio valstybių patirtis, padidėtų rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose. Valdžia būtų priartinta prie bendruomenių, žmonės entuziastingiau įsitrauktų į politiką, būtų labiau suvienyti ir jaustų daugiau bendrumo. Londone ar Niujorke tiesioginiai mero rinkimai tampa politiniu ir kultūriniu įvykiu, sukeliančiu šių didmiesčių gyventojų ažiotažą.
A. Mitrulevičiaus tvirtinimu, “būtų daugiau demokratijos ir pasitikėjimo išrinkta valdžia. Meru taptų didžiausią gyventojų palaikymą turintis asmuo, ir būtų išvengta situacijos, kai daugiausia mandatų gavusi partija atsiduria opozicijoje. Toks meras turėtų papildomų įgaliojimų ir galėtų rasti konsensusą tarp skirtingų pažiūrų tarybos narių. Savivalda taptų efektyvesnė, operatyviau būtų priimami sprendimai. Įsitvirtintų aiški valdžios atsakomybė ir atskaitomybė prieš vietinius gyventojus – jie turėtų jų interesams ir poreikiams atstovaujantį merą“.
Projekte numatomas mero atstatydinimo mechanizmas: jį atstatydinti būtų sunkiau nei dabar, gerbiant piliečių tiesioginiuose rinkimuose išreikštą valią. Pasiūlyme numatomi saugikliai, siekiant užtikrinti valdžių atskyrimo principą ir atitikimą Europos vietos savivaldos chartijai.
M. Petrauskienė pabrėžė, kad yra būtina esminė diskusija tarp politinių partijų, savivaldybių, LSA, vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų dėl aiškaus tiesioginių merų rinkimų modelio, kuris apibrėžtų mero ir savivaldybės kompetencijas. „Reikalingas politinių partijų susitarimas šiuo klausimu“, - sakė ji. Kad tiesioginiai merų rinkimai vyktų 2015 metais, reikia suspėti nubalsuoti už Konstitucijos pataisą dviejuose balsavimuose, tarp kurių turėtų būti trijų mėnesių pertrauka. Socialdemokratų siūlomą modelį remia LSA, jam palanki Seimo Teisės departamento išvada.
Tiesioginiai merų rinkimai įteisinti Austrijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Italijoje, Kipre, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, kai kuriuose savivaldybėse – Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ten, kur renkamas meras tiesiogiai – žymiai didesnis rinkėjų aktyvumas. 2009 m. Austrijoje jis siekė 80%, Graikijoje - 72,43%, Slovėnijoje - 62,8%. Lietuvoje savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjai nėra aktyvūs. 2000 m. jis siekė 54,2%, 2002 m. - 50,79%, 2007 m. - 41,3%, 2011 m. - 44,08%.