Gamta nemeluoja: Melagių dieną iškritęs sniegas – tikras ir jo daug. Pusnyse klimpo greitosios pagalbos automobiliai, vėl teko ištraukti sniego kastuvus. Bet sniegas nesutrukdė į lizdą parskristi gandrienei, kurios jau kelios savaitės lizde laukė grįžęs gandras. Žemdirbiai kol kas ramūs – pasėliai kaip su kailiniais.
Gandras sulaukė pačios
„Net apsiverkiu, kad gandrelis turi kęsti šaltį, o ant jo vis sninga“, – pasakojo aštuoniasdešimtmetė Naujosios Akmenės gyventoja Juzefa Andriuškienė, kurios kiemo gandralizdyje gyvena gandras. Rašėme, kad jis į lizdą sugrįžo kovo 19–ąją.
Moteris maitina paukštį – dažniausiai žuvelėmis, pridaro kukuliukų iš kiaulienos faršo ir batono. Maistą išmėto ant žemės netoli lizdo. Gandras nepuola lesti. Nusklendžia tolėliau, tik tada paržirkliuoja prie lesalo.
„Bandau kviesti, vilioju kaip kokį vaiką, sakydama „ateik, vaikuti, valgyti“, bet jis daro kaip jam reikia“, – pasakoja J. Andriuškienė.
Žuvelių, batono primėto gandrui ir kiti Eibučių gatvės gyventojai.
Sparnuotis ištisai netupi, o išskrenda parsinešti šakelių. Jomis vis stiprina lizdą. Taip ruošėsi priimti gandrienę. Ir vakar ji atskrido – šlapia, suvargusi. Gandras, J. Andriuškienės nuomone, visai kitoks – nenusilpęs.
„Vis snapu save išsičiupinėja, nuo sniego sušlampančias plunksneles valo, – sakė moteris. – Kai užpraeitą naktį nuolat snigo, tai visąlaik stovėjo. Ne kartą kėliausi pažiūrėti, tai švietė kaip koks spindulys“.
Greitoji įsmuko sniege
Naktį į balandžio 2-ąją nuo kelio nuvažiavo Joniškio greitosios medicinos pagalbos stoties automobilis.
Į nuošalų Kriukų seniūnijos Lazdyniškių kaimą greitosios pagalbos stoties medikai buvo iškviesti apie trečią valandą nakties.
Pasukus į Lazdyniškius storas sniego sluoksnis vienodai dengė ir kelią, ir laukus. Nematydamas kelio ribos vairuotojas važiavo rizikuodamas nuslysti. Tamsoje tai ir įvyko.
Pasak greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotojos slaugai Zinos Pundzienės, automobilis nuo kelio į daubą nuslydo netoli ligonio namų.
Kol pacientas buvo apžiūrėtas, jo artimieji savo technika sugebėjo ištraukti įstrigusį pusnyse medikų automobilį.
Kriukų seniūnė Audronė Impolienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad gerokai pasnigus nepastebimas ir kelias, vedantis nuo Skakų į Bučiūnus.
Šiuose keliuose nėra riboženklių.
Sniegas komplikavo eismą
Pirmadienio popietę, pusvalandis po 15 valandos, Šiaulių rajone, netoli Bubių, nuo kelio ėmė slysti ir važiuojamąją dalį užtvėrė vilkikas „Volvo“ su priekaba. Per kelias minutes ant kelio susidarė kamštis.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, panaudoję hidraulinę gervę,vilkiką ištraukė ant važiuojamosios kelio dalies.
Pirmadienį keliolika minučių iki vidurnakčio ugniagesių pagalbos prireikė medikams, kurie iš Šiaulių rajono, Meškuičių seniūnijos, Lūpaičių kaimo, į gydymo įstaigą vežė sunkų ligonį. Medikų automobilis „Renault“ užklimpo sniego pusnyje.
Buksyravimo lynu greitosios automobilis buvo ištrauktas ant važiuojamosios kelio dalies.
Naktį į antradienį iš pusnies trauktas ir iki ligonio namų nutemptas greitosios automobilis, skubėjęs į Kelmės rajono Žebrių kaimą.
Antrąją Velykų dieną pridrėbus sniego, daugelis pasisvečiuoti į kaimus atvažiavusių vaikų ir giminaičių buvo priversti viešėti ilgiau. Žvyrkeliuose pusnys susilygino su laukais. Kelio nesimatė. Pusnių kai kur neįveikė nė visureigiai.
Ankstų rytą į darbą išvažiavusi Kukečių seniūnijos gyventoja negalėjo grįžti namo. Pusnyje įstrigę automobiliai užtvėrė moters parvežti važiavusiam jos vyrui kelią.
Sunkiai pravažiuojamas buvo net asfaltuotas Kelmės – Bubių kelias.
Antradienį Kelmės autobusų stoties vairuotojai pasiekė ne visus kaimus. Mokiniai į mokyklas neatvežti iš Gaštynų, Palendrių, Ganypravos, Užgludžio ir kitų atokesnių kaimų.
Pas ligonį per pusnynus
Naktį į antradienį netoli Gaižūnų (Pakruojo raj.) sniege įstrigus greitosios pagalbos automobiliui ant plauko buvo pakibusi neįgalaus gyventojo gyvybė.
Slaugytoja ligonio namus pasiekė brisdama per pusnis.
„Pasiėmiau kastuvą ir ėmiau darbuotis. Laukti, kol galėsime privažiuoti arčiau ligonio namų, slaugytoja negalėjo, reikėjo skubėti, – pasakojo 37-eris metus greitosios medicinos pagalbos vairuotoju dirbantis Stanislovas Sokas.
Kol medikė sunkiam ligoniui teikė pirmąją pagalbą, vairuotojas atkasė sniegą nuo kelio ir gerai žinodamas visus keliukus iš kitos pusės privažiavo prie ligonio sodybos.
Vyras buvo išgabentas į Šiaulių ligoninę.
Kelininkai dirbo
VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Šiaulių kelių tarnybos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Karpavičius sakė, kad antradienio popietę rajoniniai keliai dar buvo valomi, visi – pravažiuojami.
Keliuose dirbo 9 ratiniai traktoriai ir greideriai, naktį į antradienį nuo 4 valandos ryto smėlio ir druskos mišiniu pagrindinius kelius barstė 7 barstytuvai.
Nuo pirmadienio 23 valandos iki antradienio popietės dirbo Šiaulių miesto gatves bei šaligatvius prižiūrinčios akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ darbininkai.
Įmonės direktorius Rolandas Stanys informavo, jog buvo mobilizuota visa technika – 6 traktoriai ir 5 specialios transporto priemonės su šlapių druskų technologija.
„Periferinėse mikrorajonų gatvėse mažiau mašinų, mažiau trina druską. Gali būti, kad sniego dar likę“, – sakė R. Stanys.
Daugiausia skambučių kelininkai sulaukė iš stambių prekybos įmonių. Sniegas apsunkino prekių transportavimą ir sustojimą aikštelėse.
Vairuotojams naudojimosi dygliuotomis padangomis laikas pratęstas iki gegužės 1 dienos.
Augalai laukia starto
Šiaulių universiteto Botanikos sode pumpurus jau sukrovė rododendrai ir magnolijos. Jie apsnigo, bet nenušalo. Direktorė Asta Klimienė sako, jog sodo augalai prisitaikė prie esamų gamtinių sąlygų ir laukia pavasario.
„Šiemet nebuvo didelių kontrastų – atšilimo ir atšalimo, todėl augalams toks oras nekenkia. Nuo šalčių apsaugo ir sniego danga. Temparatūrą iki minus penkiolikos augalai ištveria“, – sakė A. Klimienė.
Dėl užsitęsusių šaltų orų tenka daugiau lėšų skirti šiltnamiams šildyti.
„Visi augalai jau pasiruošę pavasariui, pumpurai brinksta. Kurį laiką reikėtų pliusinės temperatūros ir jie sužaliuotų. Gluosnių kačiukams, atrodo, tereikia kelių dienų saulėto oro“, – pasakojo A. Klimienė.
Pasėlius išgelbėjo sniegas
Šiaurės Lietuvos ūkininkams nuostolių išvengti padėjo sniegas. Pasak Ūkininkų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus pirmininko Raimundo Juknevičiaus, Šiaulių krašte sniego patalas uždengė pasėlius kaip kailiniais ir juos išgelbėjo. Iššalo nebent tie pasėliai, virš kurių sniegas nutirpo.
„Nemažai pasėlių yra po tirpsmo ledu. Kada tirpo sniegas, susidarė sluoksnis ledo, todėl yra ne iššalimo, o pasėlių uždusimo pavojus. Tai tiksliai įvertinti galėsime tik atsinaujinus vegetacijai“, – sakė ūkininkų atstovas.
Rapsai šalčių pokyčiams jautresni. Naujai išvestos atsparesnės šių kultūrų veislės pakelia daugiausia iki 17 laipsnių šaltį.
„Nerimas yra, bet dar nepuolame ieškoti sėklų atsodinti“, – patikinio R. Juknevičius.
Miške čiulba paukščiai
Aplinkos ministerija dar kovo viduryje nuo „baltojo bado“ kvietė gelbėti kai kuriuos žvėris – vežti į mišką maisto.
„Šiaulių krašto“ kalbinti girininkai sakė, kad ir esant tokioms sąlygoms nereikėtų kištis į gyvūnų gyvenimą – turėtų vykti natūrali atranka.
VĮ Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijos girininkė Aurelija Jočienė sakė, kad kritusių gyvūnų kol kas nerado.
Elniniai žvėrys tebesimaitina medžių šakelėmis, žieve. „Mačiau, lapės laksto aptriušusios – nei šiokios, nei tokios. Lyg pusiau numetusios kailinius. Pastaraisiais metais gražią lapę nelabai pamatysi“, – pripažino girininkė.
Vienas ryškiausių pavasario ženklų miške – paukščių giesmės: paukščiai čiulba, ieško vietos lizdams, poruojasi ir gyvena savo ritmu, neturi laiko laukti, kada sušils.
Kovą – šalčio anomalija
Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, vakar žemę buvo apklojusi 24 cm sniego danga. Meteorologijos stoties viršininkė Viktorija Kazlauskienė sako, jog šio kovo orai pasižymėjo ilgai trukusia šalčio anomalija. Anomalija – nuokrypis nuo klimato normos. Įprastinė kovo mėnesio temperatūra yra 1 laipsnis šalčio, šiemet – 5 laipsniai šalčio.
Peržiūrėjusi laikotarpį nuo 1961 iki 2010 metų meteorologė aptiko ir šaltesnių pavasarių. 1962 metų kovą vidutinė kovo mėnesio temperatūra užfiksuota Šiaulių meteorologijos stotyje buvo 5,1 laipsniai šalčio, 1963 metais – 5,3, 1987 metais – 5,4.
Atšils balandžio pabaigoje
Kovas buvo išskirtinis ir kritulių kiekiu – jų iškrito žymiai mažiau – 7,4 mm, o klimatinė norma 32 mm. Šiemet šalčiausia buvo kovo 12 dieną – iki 16,6 laipsnių šalčio.
Šilčiausia kovo temperatūra Šiauliuose buvo 1968 metų kovo 30 dieną – iki 21 laipsnio šilumos. Šalčiausia – 1942 metų kovo 6 dieną užregistruotas 27 laipsnių šaltis.
Apžvelgę periodą nuo 1961 iki 2010 metų Šiaulių meteorologai mato, kad pašiltėjo visi sezonai. Labiausiai atšilo žiema – 1,3 laipsnio, pavasaris 1, vasara – 0,7, ruduo – 0,1 laipsnio. Labiausiai iš visų mėnesių pašiltėjo sausis ir vasaris, nepakito birželis ir spalis, atvėso lapkritis.
Sinoptikai balandžio mėnesį prognozuoja vėsesnį nei įprastai, ypač pirmąją pusę. Mėnesio pabaigoje žadamas gan stiprus atšilimas.
