Politikai, visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai žmogaus teisių srityje susirūpino patiriančių smurtą šeimoje padėtimi. Žmogaus teisių komitetas kartu su JAV ambasada Lietuvoje surengė konferenciją „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: įgyvendinimo iššūkiai“.
Kaip išaiškėjo, Lietuvai yra ko pasimokyti iš JAV, kurioje labai daug pasiekta kovojant su smurtautojais. Savo patirtimi šioje srityje į Lietuvą atvyko dalintis teisėja Kathryn Quaintance ir advokatė ir Žmogaus teisių programos vadovė Cheryl Thomas.
Balsas.lt primena, kad šių metų pavasarį Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leis smurtautoją iškelti iš namų, be to, smurtas bus priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl aukai nesikreipiant į policiją, tačiau nustačius smurto atvejį šeimoje, vis tiek bus pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Statistika
Į Lietuvą atvykusios ekspertės stebėjosi statistika, bene 50% Lietuvos moterų patiria vienokią ar kitokią smurto formą, kasmet apie 20 Lietuvos moterų miršta nuo smurto. Lietuvoje šiuo metu pradėtas tik 471 ikiteisminis tyrimas, tačiau žmogaus teisių apsaugos darbuotojai tikisi, kad tokių tyrimų bus daugiau.
40% visų kreipimųsi į policiją susiję su buitinio smurto atvejais. Pareigūnams kartais tenka važiuoti net po kelis kartus per naktį į tą pačią buitinio konflikto vietą. Tai žymiai mažina policijos darbo produktyvumą, o konfliktai dažniausiai neišsprendžiami per vieną kartą.
Smurto formos
Be fizinio smurto, kurį įrodyti nėra labai sudėtinga, taip pat egzistuoja ir kitos smurto formos – psichologinis, ekonominis. Rasti įrodymų, kad esama tokios smurto apraiškos šeimoje, labai sudėtinga.
Pasak K. Quaintance, smurtautojo aukai svarbiausia asmeninis saugumas, būsto ir maisto turėjimas bei ekonominė nepriklausomybė. Jeigu jai bus suteikti šie dalykai, nereikėtų net emocinės pagalbos, nes moteris, jausdamasi saugi, gana greitai atsistato.
„Jei smurtą patyrusiai moteriai skirtume specialią terapiją, tarsi pripažintume ar apkaltintume, kad su ja kažkas negerai. Tačiau kai moteriai nebegresia mirtinas pavojus iš vyro, ji labai greitai pradeda gyventi pilnavertį gyvenimą“, – pasakojo ji.
Moteris pabrėžė, kad psichologinio smurto problematiškumas kyla dėl to, kad jį sunku įrodyti, užfiksuoti, jo neįmanoma nufotografuoti, todėl viskas lieka viduje, šeimoje ir žmoguje.
Būtini įrodymai
„Kadangi fizinį smurtą galima parodyti, būtina rinkti įrodymus, kur matosi smurtas, reikia nuotraukų, kuriose matytųsi smurto apraiškos, pavyzdžiui, nufotografuoti plaukai, kuriuos smurtautojas aukai išrovė. Kai teisėjas pamatys nuotraukoje moterį su pajuodusia akimi ar išdaužtu dantimi, jis nebegalės pasakyti, kad čia jos kaltė“, – aiškino ekspertė.
Taip pat K. Quaintance siūlė kreipti dėmesį ne tik į tokius rimtus kūno sužalojimus kaip sulaužyti kaulai, akies obuolio pažeidimai, vidaus organų pažeidimai, bandymai pasmaugti, bet ir nedidelius pažeidimus, pavyzdžiui, mėlynes, pasirodžiusį kraują, sudraskytus drabužius. Anot jos, jie taip pat turėtų būti įvardyti kaip baudžiamasis nusikaltimas.
Anot ekspertės, svarbu su smurtautojais kovoti pasitelkiant šokoterapiją. „Kai smurtautojas sako, kad nori gydytis, tai tikrai nėra veiksminga. Reikia, kad į namus ateitų policija, nuvežtų į nuovadą, pasodintų į kalėjimą, iškeltų baudžiamąją byla. Tai efektyviausia priemonė stabdyti tokį elgesį“, – svarstė ji.
Svarbu atskirti smurtą
JAV atstovė pabrėžė, kad itin svarbus teisėjų ir medicinos ekspertų dalyvavimas būsimo įstatymo vykdyme, todėl, kad gydytojui svarbu mokėti atskirti tyčinį smurtą nuo netyčinio, suprasti, ar sužalojimas po avarijos, ar dėl to, kad buvo užvožta sunku daiktu. Teisėjams būtina suprasti, kad šeimos problemų nagrinėjimas neturi likti šeimoje, kad tai socialinės tvarkos klausimas.
„Darbas su smurto aukomis nėra lengvas. Vieną dieną jos pasakoja vienus dalykus, kitą dieną – kitus, nenuoseklus pasakojimas seka, kai žmogus būna itin palaužtas. Paskui išaušta dienų, kai patys specialistai palūžta – jie įdeda daug darbo į aukos interesų gynimą, o ji paima ir grįžta pas smurtautoją. Tuomet kyla abejonių, vardan ko visa tai daroma? Reikia suvokti, kad ne dėl savęs tai darome, o tam, kad padėtume kenčiantiems žmonėms išvengti mirties“, – reziumavo teisėja.
Griežti įstatymai – geriausia prevencija
Anot advokatės Cheryl Thomas, siekiant užtikrinti prevenciją nuo smurto, būtina išsiaiškinti, kokios yra to smurto priežastys. „Geriausia prevencijos priemonė – įstatymas, leidžiantis efektyviai įsikišti į buitinio smurto atvejus ir taikyti griežtas bausmę smurtautojams. Be to, reikia keisti žmonių mąstymą ir nepamiršti šviesti visuomenę, kad smurtas yra netoleruotinas dalykas“, – tikino ji.
Advokatė paaiškino, kad moterį labai sunku atskirti nuo smurtautojo, ji būna nuo jo priklausoma. Būta daug atvejų, kai auka kreipėsi į teisingumo sistemą, jai nepadėjo, ji turėjo rūpintis vaikais, turėjo dirbti, bijojo palikti smurtautoją. Apsaugos orderis suteiktų paramą.
Ch. Thomas papasakojo, kad JAV teisinėje sistemoje kartu su įsaku išsikelti teisėjas nurodo smurtautojui finansiškai pasirūpinti šeima, tuomet smurto auka gali išgyventi su vaikais ir nesijaučia ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo.
Anot eksperčių, Lietuva galėtų remtis JAV praktika ir įgyvendinti efektingą kovą su smurtu šeimoje.
