Aiškėja, kad prieš dvi dienas įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo priimtas ne veltui – kelios dešimtys erelių savo kailiu jau patyrė įstatymo galią.
Nuo įstatymo įsigaliojimo ketvirtadienį iki penktadienio ryto policija šalyje buvo užregistravusi 76 pranešimus apie galimą smurtą šeimoje. Pažeidimo padarymo metu 19 asmenų buvo neblaivūs. Tarp smurtautojų viena moteris.
48 valandoms sulaikyta 20 asmenų, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Apylinkių teismai pagreitinto proceso tvarka jau priima pirmuosius sprendimus.
Jau kitokia bausmė
Ant areštinės gultų būtų tekę pasivartyti ir šią savaitę žmoną sumušusiam panevėžiečiui. Deja, kumščiu vyriškis švaistėsi dieną prieš įstatymui įsigaliojant ir, kadangi žmonos sunkiai nesužalojo, lengvai išsisuko nuo rimtesnės bausmės. Sumušta moteris prisiglaudė Šeimos namuose, vyras liko savuosiuose.
Gruodžio 14-ąją apie 17 valandą Kupiškio rajono Šepetos kaime konflikto tarp sutuoktinių metu sumušta 59 metų moteris. Panašaus amžiaus neblaivus jos vyras sulaikytas.
Kai kitą kartą mušeikos bandys kelti ranką prieš moteris, gali nukentėti skaudžiau – juos visu griežtumu prispaus naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Dabar skriaudėjų iš akiračio niekas nepaleis – jie privalo atsakyti už tai, ką daro“, – sako Šeimos namų, kuriuose nuolat glaudžiasi po kelias ar net keliolika smurto aukų, įkūrėja ir vadovė Marytė Zabulionienė. Ji teigia, kad ilgai lauktas įstatymas išvedė smurtą už namų ribų, jis tapo visuotiniu reikalu.
Šeimos namai – viena iš įstaigų, tiesiogiai pajusianti naujojo įstatymo galią, dalyvausianti tolimesniame ir aukos, ir smurtautojo gyvenime.
Policijos pareigūnai smurto aukoms praneša Šeimos namų telefoną, adresą, nes tuose namuose galima gauti ir prieglobstį, ir konsultaciją.
Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja šiurkščią prievartą patyrusį žmogų apie galimybę gauti pagalbą ir su nukentėjusiojo žinia pranešti apie įvykį specializuotos pagalbos centrui. Toks centras, gavęs pranešimą iš policijos, turės galimybę susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu ir suteiks jam reikalingą informaciją. Kiekvienu atveju pagalba bus individuali, atsižvelgiant į žmogaus poreikius konkrečioje situacijoje. Pirmieji specializuoti centrai šalyje atsiras 2012 metų pradžioje.
Kol kas pagalbą smurtą patyrusiems žmonėms teikia šiuo metu veikiančios nevyriausybinės organizacijos, krizių centrai, šeimos namai. Esant smurto atvejui gyventojai raginami pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Gina visus
Įstatymas gina ne tik sutuoktinių ar sugyventinių agresiją patiriančias moteris, jis padeda visoms fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį smurtą patiriančioms aukoms.
Kaip teigia Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Danguolė Žiaugrienė, įstatymas atrišo pareigūnams rankas. Jie dabar gali padėti aukai ir pateisinti savo veiksmus. Anksčiau net sulaikyti smurtautoją pareigūnai ne visada galėdavo.
„Tik jeigu auka būdavo patyrusi sunkų kūno sužalojimą, būdavo galima skriaudėją sulaikyti. Dabar naudojama bet kokia smurto rūšis – net psichologinio – leidžia sulaikyti smurtautoją dviem paroms. Tolesnį jo likimą spręs teismas. Gali būti skiriami įpareigojimai nesiartinti prie namų, prie aukos“, – sako D. Žiaugrienė.
Viena iš įstatyme numatytų naujovių – nustačius smurto faktą, numatyta galimybė nedelsiant laikinai iškeldinti smurtautoją iš gyvenamosios vietos, jeigu šis gyvena su smurtą patyrusiu žmogumi.
Gyvenimas turėtų palengvėti ir nuo girtaujančių, smurtaujančių atžalų kenčiantiems garbaus amžiaus žmonėms. Iš skriaudžiamų senukų atimamos pensijos, iš namų nešami daiktai, o sutramdyti tokius nelabai pavykdavo. Jie grįždavo namo, tėvai atleisdavo, ir viskas tęsėsi toliau. Dabar ir šie smurtautojai sulauks atpildo, bus iškeldinami iš namų, teisiami.
Gąsdinti nebetinka
Įstatymas pakeičia visų požiūrį, net aukas jis privers kitaip mąstyti. „Policijos kvietimas tik smurtautojui pagąsdinti nebetinka. Anksčiau buvo tokia policijos darbo kasdienybė: susipykstama, susimušama šeimoje – blogai, kviečiama policija. Apsisukę susitaiko, policijos nebereikia – viskas gerai. Dabar situacija bus aiškinama iki galo, o smurtautojas baudžiamas. Nesvarbu, kad nebus nukentėjusiojo pareiškimo“, – sako Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė.
Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusio žmogaus pareiškimas smurto artimoje aplinkoje atveju nėra būtinas. Kitaip tariant, apie smurtavimo atvejį pareigūnams galės pranešti bet kuris smurtą pastebėjęs žmogus: giminaitis, kaimynas, bendradarbis, bičiulis ir bet koks kitas žmogus, matantis ar turintis informacijos, kad smurtaujama.
Įgyvendinant šiuos pakeitimus, gyventojai raginami būti socialiai atsakingi ir, pastebėjus smurto atvejį, pranešti apie tai policijos pareigūnams. Visuomenės elgesys turės daugiau įtakos padedant mažinti smurtą šeimoje.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pagalba buvo teikiama tik tiems smurtą patyrusiems žmonėms, kurie dėl jos kreipėsi patys – maždaug 15 procentų nukentėjusiųjų. Dabar nebebus slepiamas nė vienas smurto atvejis, į pagalbą aukai, taip pat ir smurtautojui, bus telkiamos psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitas būtinas paslaugas galinčios teikti tarnybos.
