Šia proga pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytos opiausios kovos prieš smurtą aktualijos.
„Smurtas prieš moteris yra labai opi visuomenės problema. Viktimologinio tyrimo duomenimis (kuris Lietuvoje atliktas jau gana seniai ir būtų laikas atlikti naują), kas trečia moteris patiria fizinį smurtą. Psichologinis smurtas dar labiau paplitęs“, – teigė Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė. Ji atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ir kitos smurto formos – seksualinis smurtas, ekonominis smurtas ir kt., šio smurto aukoms taip pat reikalingas atskiras dėmesys.
„Į smurtą kreipiama nepakankamai dėmesio, – teigė Seimo narė socialdemokratė doc. dr. Giedrė Purvaneckienė. – Kai kalbame apie smurtą prieš moteris, pirmiausia pagalvojame apie fizinį smurtą – nes jis lengviausiai pastebimas. Pamatome mėlynę, kurią moteris bando uždažyti, bet dažai nuslenka, o moteris sako, kad atsitrenkė į durų rankeną /…/. Moteris, kuri patiria smurtą, nesijaučia gerai ir nevaikšto iškelta galva. Vyrai ar vaikai, kurie patiria smurtą, taip pat jaučiasi blogai. Visuomenė dėl smurto labai dažnai vis dar kaltina aukas – net iki šių dienų“, – konstatavo parlamentarė.
Pasak politikės, atgavus nepriklausomybę savo veiklą pradėję moterų teisių gynėjai neretai sulaukdavo ir pašaipų. Dabar padėtis keičiasi, tačiau iš lėto. Žengtas didelis žingsnis – priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Anksčiau smurto aukos turėjo pačios kovoti su smurtautojais, teistis su jais privataus kaltinimo tvarka ir pan. „Skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas“, – taip buvusią tvarką įvardijo G. Purvaneckeinė. Priėmus naująjį įstatymą, iniciatyvą į savo rankas perėmė teisėsauga. „Čia yra tas revoliucinis taškas, nuo kurio atsispirdami galime tobulinti ir gerinti situaciją“, – vylėsi Seimo narė.
„Labai dažnai manęs klausia, kodėl kalbant apie smurtą šeimoje įprastai minimos moterys? Todėl, kad pažiūrėjus suvestines aišku, jog dažniausiais murto šeimoje ar artimoje aplinkoje aukomis tampa dailiosios lyties atstovės, daugiau kaip 90 proc. Vyrai nukenčia labai retai“, – atkreipė dėmesį J. Šeduikienė
Ji pabrėžė, kad svarbu yra ne tik sutramdyti ir perauklėti smurtautoją, bet ir suteikti pagalbą aukai. Visoje Lietuvoje šiuo metu veikia apie 30 institucijų, kurios teikia socialinę pagalbą smurto aukoms. Deja, moterims vis dar trūksta informacijos, kur ir kokios pagalbos jos gali kreiptis, o įbaugintos ir apimtos streso dažnai pačios net nedrįsta to daryti.
Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė atskleidė, kad dvi kraštutinės problemos, su kuriomis susiduria prieglobsčio jos vadovaujamame centre ieškančios moterys, – tai jaunų merginų apipjaustymas ir fizinis smurtas prieš vyresnes moteris.
„Mes 20 metų kuriame laimingų, protingų, laisvų žmonių visuomenę. Žmogaus gyvenime tai gana nemažai, bet visuomenėje – dar visai nedaug“, – sakė N. Dirsienė ir vylėsi, kad laikui bėgant smurtas taps visuomenėje netoleruojamu reiškiniu.
Daugiau informacijos – Moterų informacijos centro internetinėje svetainėje www.lygus.lt
