Smurto atvejų prieš Lietuvos moteris šiais metais padaugėjo net 7 procentais, nors lygiai tiek pat laiko galioja nuo tokių veiksmų efektyviau apsaugoti turėjęs įstatymas.
Policijos atstovai ramina – nors pastaraisiais metais vyravo smurto artimoje aplinkoje mažėjimo tendencijos, o įsigaliojus įstatymui viskas apsivertė aukštyn kojomis, tačiau situacija pasikeitė toli gražu ne dėl neefektyvaus įstatymo taikymo.
Pranešimų mažėja
„Tas 7 proc. smurto atvejų prieaugis neturėtų gąsdinti, nes iš tikrųjų nėra abejonių, kad įstatymas veikia. Iki įstatymo priėmimo nebuvo žinoma, kiek iš tikrųjų moterų kenčia nuo smurtautojų rankos. Galima sakyti, kad su smurto artimoje aplinkoje įstatymu ištraukėme galvas iš smėlio ir pradėjome į esamas problemas žvelgti realiai“, - pabrėžė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Per devynis 2012 metų mėnesius policijos pareigūnai visoje Lietuvoje užfiksavo daugiau kaip 15 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Net dėl 40 proc. atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Jeigu šis įstatymas būtų buvęs priimtas prieš 2-3 metus, tada šiandien kalbėtume apie visiškai kitokius skaičius. Galiu pasakyti, kad nuo įstatymo įsigaliojimo praėjus pirmoms 17 dienų, užregistravome net 1712 pranešimų. Tuo tarpu šiuo metu per visą mėnesį gauname gerokai mažiau pranešimų“, - pridūrė R. Požėla.
Pranoko prognozes
Policijos departamento atstovas pripažino, kad 2011-ųjų gruodį buvo manoma, jog dėl smurto artimoje aplinkoje įstatymo per metus bus pradėti apie 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
„Tačiau dabar vertinant duomenis tik už devynis šių metų mėnesius ir matant, kad jau rugsėjo pabaigoje buvo pradėta daugiau kaip 6 tūkst. ikiteisminių tyrimų – tenka viską pergalvoti. Akivaizdu, kad niekas neįsivaizdavo, kiek daug Lietuvoje yra smurtaujama. Dabar matydami realesnį socialinį valstybės veidą, galėsime labiau sutelkti pajėgas ten, kur jų iki šiol trūko“, - teigė R. Požėla.
Policijos atstovas atskleidė, kad net 96 proc. visų įtariamųjų dėl smurto artimoje aplinkoje yra vyrai. Iš viso per devynis mėnesius dėl smurto įtarimai pareikšti net 4833 vyrams. Tuo tarpu atitinkamų įtarimų sulaukė vos 183 Lietuvos moterys. Taip pat išskirta trečia kategorija smurtautojų – nepilnamečiai vaikai, tačiau jų per 9 mėn. laikotarpį buvo viso labo 17.
Išmoktos pamokos?
Balsas.lt primena, kad gruodžio 15 d. sukanka vieneri metai, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ – tarptautinė socialinė akcija, organizuojama visame pasaulyje nuo 1991 m. Šešiolikos dienų laikotarpis prasideda lapkričio 25-ąją – Tarptautinę smurto prieš moteris dieną, ir tęsiasi iki gruodžio 10-osios – Tarptautinės žmogaus teisių dienos. Toks simbolinis laikotarpio įrėminimas pasirinktas siekiant pabrėžti, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pirmajame straipsnyje skelbiama: „Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.“
Šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Smurtą Lietuvoje patiria maždaug kas trečia moteris, dažniausiai moterų patiriamas smurtas vyksta artimoje aplinkoje.
Smurtą patyręs asmuo turi teisę: Gauti iš policijos pareigūno ir iš specializuotos pagalbos centro informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą pagal šį įstatymą. Gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, numatytą smurtą patyrusiems asmenims. Gali kreiptis ir gauti pagalbą šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Įtariamas smurtautojas turi teisę: Gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos. Teikti paaiškinimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Kreiptis ir gauti pagalbą kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
