Nijolė KOSKIENĖ
Šiaulių Centro poliklinikos psichologė Eglė Linkevičienė buvo užpulta įtūžusio įstaigos kliento. Šios įstaigos Psichikos sveikatos centro personalas, tarp kurio absoliuti dauguma moterų, pirmą kartą viešai prabilo apie ilgai brendusią problemą.
„Mes jaučiamės nesaugios, tai paskutinis lašas“, – sakė medicinos darbuotojos.
Nors smurto atvejų medicinos įstaigose vis daugėja, jie nėra reglamentuoti Lietuvos įstatymais ir tampa paties nukentėjusiojo problema.
Užpuolė klientas
Spalio 21 dieną Šiaulių poliklinikoje prie registratūros langelio stovėjusi psichologė Eglė Linkevičienė pajuto stiprų smūgį iš nugaros.
Atsisukusi pamatė įstaigos klientą, kuris neseniai buvo kreipęsis į gydytojų komisiją dėl vairuotojo teisių atgavimo, o medikei teko atlikti psichologinį tyrimą ir pateikti komisijai išvadą.
Smurtautojui iškelta baudžiamoji byla, vyksta ikiteisminis tyrimas.
Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinę, bet ir moralinę bei emocinę traumą, kelias dienas negalėjo eiti į darbą ir atlikti savo pareigų.
„Minčių daug. Pirma, medikai nesame apsaugoti nuo smurtautojų, neturime jokio draustumo smurto atveju, emocinis ir fizinis smurtas nėra prilyginamas traumai darbe, tokiu atveju mums nėra numatyta psichologo pagalba. Apskritai, iškyla darbo prasmės klausimas, atidavus visą savo darbinį gyvenimą kitiems, susvyruoja pasitikėjimas profesijos prasme“, – praėjus kelioms dienoms po užpuolimo sakė medikė.
Prabilo apie psichologinį smurtą
Praėjus savaitei po kolegės užpuolimo, Psichikos sveikatos centro vedėjos Laimos Šėporaitienės kabinete medikės pirmą kartą viešai prabilo apie kasdien iš klientų ir pacientų patiriamą žodinį ir psichologinį smurtą ir apie tai, kad nėra sukurta jokios sistemos medikams nuo to apsisaugoti.
„Šis incidentas iškėlė labai daug klausimų. Pirma, kas saugo pareigas einantį darbuotoją? Kokios yra techninės ir teisinės priemonės? Antra, kas gina, jei kyla konfliktas tarp paciento ar kliento ir specialisto? Trečia, kokia yra numatyta pagalba jau smurtą patyrusiems žmonėms? Paaiškėjo, kad atsitikus krizinei situacijai, nėra sistemos, kuri tam žmogui padėtų. Jei atsitinka tokie atvejai, kai reikalinga psichologo pagalba, kas tai turėtų finansuoti ir kompensuoti? Net jei prasideda teisinis procesas, kaip šiuo atveju, kas apmoka advokatui? Tai kelios grubiausios temos, kurios iškilo į viešumą“, – sakė L.Šėporaitienė.
„Mes jaučiamės nesaugūs, tai paskutinis lašas. Daugiau nebegalime. Turi kilti diskusijos dėl darbo dienos sutrumpinimo sugrąžinimo psichiatrijos sistemos darbuotojams, poilsio, supervizijų kabinetų, kur galėtume ramiai atsisėsti, suteikti vienas kitam pagalbą. Viso to nėra. Mes iki šiol nuryjame tas nuoskaudas, nusišluostome ašaras ir gyvename toliau, tarsi nieko neįvyko. Pagaliau pratrūkome, nebegalime daugiau tylėti“, – kalbėjo psichiatrė Violeta Fitkevičienė.
„Juokinga, bet mes, dirbdami čia, negalime smurtą patyrusiam savo kolegai skirti specialiaus laiko, nes laukia paskirti pacientai“, – sakė nukentėjusiosios kolegė psichologė Nijolė Liubinskienė.
Klientai pavojingesni už pacientus
„Mes suvokiame, kad pacientas – liguistas žmogus, kurį gali valdyti ir kažkiek prognozuoti ar turėti įtakos šiai būsenai. Tačiau kitas reikalas – įstaigos klientas, kuris kreipiasi dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo ar leidimo laikyti šaunamąjį ginklą. Būtent iš tokių jaučiamas labai didelis spaudimas ir kiekvieną dieną patiriamas verbalinis ir psichologinis smurtas. Dabar daktaras bene kasdien gali išgirsti „tu ožka, ar tu „žertva“, jau nekalbant apie grasinimus“, – pasakojo psichiatrė Jelena Kuznecova.
„Pagrindinis kibiras išpilamas registratūroje. Mes – tas sluoksnis, į kurį galima spjaudyti, – nuoskaudas liejo registratorė Danutė, – Ant mūsų „nusikanalizuoja“ nepasitenkinimas gydytojų komisija ir visais ministrais. Klientai mus išplūsta į šuns dienas, o pirmi žodžiai būna: „Čia yra mano teisės, aš sumokėjau pinigus“.
Anot registratūros darbuotojos, netgi tądien vienas klientas daužė registratūros sienas, plūdosi necenzūriniais žodžiais, moteriai teko pasitraukti, kad jos neapspjautų.
„Mes stengiamės apsiginti humoru, bet pastebėjome, kad klientai yra kur kas aršesni už pacientus“, – darė išvadą pašnekovė.
Susirūpino saugumu
Mindaugas Maželis, Šiaulių Centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas, pripažino, kad darbuotojų saugumo problema egzistuoja.
Įstaigos vadovas pasakojo, kad priimant į darbą registratūroje, yra net klausiama, kaip žmogus reaguoja į žodinį smurtą.
„Fiziškai mes dar galime atskirti darbuotojas nuo klientų, tačiau psichologiškai to padaryti neįmanoma“, – sakė M. Maželis.
Jis patikino, kad iškvietimo mygtukai yra įrengti pas socialinius darbuotojus pirmąjame aukšte, prie registratūros įmontuota vaizdo kamera, o registratūra sujungta su saugos tarnyba. Reikalui esant, apsaugos darbuotojai prisistato per kelias minutes.
Tačiau po šio incidento nutarta iškvietimo mygtukus įvesti visuose skyriuose, pakabinti užrašus, drausminančius pacientus ar klientus.
Psichiatrę vaikėsi apie polikliniką
Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Pranas Andruškevičius sakė, kad įstaigoje jau seniai visuose kabinetuose įvesti pagalbos kvietimo skambučiai, vis dėlto didžiausi barniai kyla prie registratūros, patvirtino įstaigos vadovas.
Psichikos sveikatos centro vedėja Olga Rimovskaja prisiminė atveji, kai agresyvus ligonis ją puolė kumščiais. Medikė spėjo išbėgti pro poliklinikos duris, tačiau ligonis ją dar vijosi aplink pastatą.
„Stacionare medikai bent žino, kuris ligonis ūmus ir ko tikėtis, o mes nežinome, kas pro duris įeis, ir kokios būsenos“, – sakė medikė.
Kiekvienas tvarkosi savo kieme
„Sutinku su kolegomis, nėra jokios bendros sistemos ar strategijos, kaip elgtis tokiais atvejais – kiekvienam pavesta savo kieme tvarkytis“, – apgailestavo Eugenijus Mikaliūnas, Psichiatrijos ligoninės direktorius.
Šioje ligoninėje nuo senų laikų kabinetuose yra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai. „Per pastaruosius penketą metų teko tris kartus pasinaudoti, kai jau atrodė stalai lėks per langą. Pagalba atskubėjo labai greitai“, – prisiminė E. Mikaliūnas.
Ligonės koridoriuose už ES lėšas įmontuotos vaizdo kameros, darbuotojai specialiuose kursuose apmokomi, kaip elgtis su agresyviais pacientais.
Kai į teisiamųjų suolą pagal baltąja karštine sirgusio ligonio skundą buvo pasodinti trys medikai, jų teisių ginti ėmėsi pati ligoninė (samdė advokatus), dalį lėšų apmokėjo Lietuvos gydytojų sąjunga, padėjo įstaigos darbuotojų profesinė sąjunga.
Administracija smurtą patyrusiems darbuotojams yra numačiusi psichologo konsultacijas, reikalui esant, suteikia laisvadienius.
KOMENTARAI
Tai laikoma incidentu
Zenonas GRIGUOLA, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vadovas:
- Smurto atvejis darbo vietoje pagal Lietuvos teisės aktus yra prilyginamas nelaimingam atsitikimui. Šiuo atveju, kai nėra darbingumo netekimo, tai laikoma incidentu. Deja, nukentėjusioji išsiieškoti žalą gali tik civiline tvarka, nes Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja privalomos institucinės gynybos. Tačiau ir incidentas vienareikšmiškai turi būti registruotas Valstybinėje darbo inspekcijoje ir ištirtas, o darbdavio pareiga užtikrinti, kad tokių atvejų nepasikartotų.
„Nukentėjusiosios reikalas“
Jolanta CINAITIENĖ, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė:
- Smurto darbe problema yra aštrėjanti, apie ją vis labiau kalbama, deja, jokių aiškių teisinių priemonių ar sprendimo būdų nėra. Prieš penkeris metus Europos lygiu tarp Europos profesinių sąjungų ir Europos darbdavių konfederacijų buvo numatyta pasirašyti sutartis dėl smurto darbe atvejų identifikavimo ir jų sprendimo būdų, tačiau tuo metu prasidėjo krizė ir ne smurtas darbdaviams buvo galvoje. Taigi, nors ES lygmeniu toks susitarimas iki šiol yra, tačiau Lietuvoje jis iki šiol nereglamentuotas jokiais teisės aktais.
Dabar tai – tik nukentėjusiosios reikalas.
„Teises teks išsikovoti“
Aldona Baublytė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė:
- Jeigu šios įstaigos darbuotojai priklausytų profesinei sąjungai, mes iš Švietimo paramos fondo iš karto organizuotume mokymų ciklą. Be to, turime patyrusius advokatus, kurie atstovauja mūsų narius teismuose. Ne pirmus metus kalbame apie tai, kad reikia mokymų visiems specialistams, ne tik psichologams ar psichiatrams, kad reikalinga profesinė reabilitacija, relaksaciniai kambariai, kur darbuotojas galėtų pailsėti.
Siūlyčiau šios įstaigos darbuotojams nepatingėti ir surašyti savo pageidavimus, būti aktyviems, nebus taip, kad teises išsikovosime nė piršto nepajudinę.
