2013-aisiais užregistruotos 6 249 nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (nuo sausio iki spalio) buvo užfiksuotos 2 788 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos. Kiek smurto atvejų artimoje aplinkoje taip ir lieka nepasiekę teisėsaugos ausų?
„Patyrei smurtą šeimoje ir dėl to esi kaltinama pati? Tave žemina viešumoje ir draudžia bendrauti su draugais ar giminėmis? Jautiesi vieniša ir bejėgė? Esi verčiama lytiškai santykiauti prieš savo valią? Jauti baimę ir pavojų?“ – jeigu nors į vieną iš šių klausimų gsli atsakyti teigiamai – tau reikia pagalbos.
Seime šį penktadienį surengta tarptautinė konferencija sutampa su visame pasaulyje minimu 16 dienų laikotarpiu, skirtu kovai su smurtu prieš moteris. Jis prasideda lapkričio 25-ąją – Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, ir tęsiasi iki gruodžio 10-osios – Tarptautinės žmogaus teisių dienos.
Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė per šios konferencijos atidarymą sakė: „Tarptautinėje konferencijoje teko girdėti poziciją, kad reikia kriminalizuoti dar daugiau veikų, kad pavyktų išspręsti smurto artimoje aplinkoje problemą. Kartais atsiranda prieštaravimų, kad dėl per didelio noro kriminalizuoti smurtą tampa sunku suvokti, kuris iš asmenų yra auka, o kuris kaltininkas.
Turime tiek daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl žmonės problemas taip dažnai sprendžia smurtu? Jeigu smurto negalima išvengti, kaip jį reikėtų sukontroliuoti? Tai klausimai, į kuriuos būtina rasti atsakymus.“
Psichologė, turinti ilgametės darbo su vaikais, paaugliais ir šeimomis patirties, daktarė iš Italijos Anna Campiotti Marazza pridūrė, kad smurtas gimsta iš nesugebėjimo sukontroliuoti save: „Nesusivaldymas – didelė problema, kurios pasekmės skaudžios. Pastebime, kad smurtas dažnai kyla, kai žmogus tiesiog nesugeba priimti kito žmogaus.
Anot konferencijos organizatorių, kalbant apie smurtą, nesvarbu, ar tai būtų smurtas prieš moteris, vaikus ar vyrus, visuomenė yra dirbtinai supriešinta: „Neretai teigiama, kad puoselėjantieji tradicines vertybes, siekiantieji stiprinti santuoką bei šeimą, smurtą laiko normaliu, įprastu dalyku.
Akivaizdu, kad toks požiūris neatitinka realybės. Smurtinis asmeninių ir tarpusavio santykių problemų sprendimo būdas yra nepateisinamas. Tačiau vien pripažinti smurto egzistavimą nepakanka. Siekiant sumažinti smurto mastą, reikia pašalinti smurtą sukeliančias priežastis.“
