Mat, jei nepavyks daugumos namų prijungti prie nuotekų tinklų, Lietuvai teks mokėti milijonines baudas Europos Sąjungai.
Anot Aplinkos apsaugos ministerijos, į nuotekų tinklus, Europos Sąjungos fondų dėka, Lietuvoje investuota daugiau nei 1 milijardas eurų. Europa šią paramą dalija ne dykai. Mainais jie reikalauja, kad teritorijose, kuriose gyvena po 2 000 žmonių, neliktų tokių lauko tualetų, o visi žmonės būtų prisijungę prie centrinės nuotekų sistemos.
Tačiau čia, sostinėje, Šnipiškėse, laikas sustojęs vietoje. Nors žadama, kad kitąmet čia visi vilniečiai naudosis kanalizacijos paslaugomis, vietos gyventojai netiki, kad pokyčiai ateis. Lauko tualetą turintis vilnietis Algirdas pasakoja, kad jau priprato prie tokių gyvenimo sąlygų.
Algirdas nesiskundžia ir nežino, ar iš viso jungtųsi prie kanalizacijos, net jei ir būtų galimybė.
Europos Komisija skaičiuoja, kad tokių vietovių kaip Šnipiškės Lietuvoje yra daugiau – 58-ios. Dėl to ji ketina nubausti Lietuvą – skirti milijonus eurų baudų. Piniginių sankcijų išsigandusi Aplinkos ministerija ieško išeičių ir imasi keisti įstatymus – mėgins dar kartą įtikinti lietuvius prisijungti prie nuotekų sistemos. Jei gyventojai nesutiks, jiems bus skiriamos baudos.
„Tiekėjas turi pasiūlyti paslaugą prijungti. Jeigu gyventojas nesutinka, kad būtų naudojamas jo sklypas, ar nesutinka, kad būtų tiesiami vandens nuotekų ar vandens tiekimo tinklai, tada gyventojui lieka pačiam prievolė prisijungti, ir trečias variantas, jeigu jau nei vienas, nei kitas instrumentas, tada yra numatytos baudos“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Jei Seimas pritars Aplinkos ministerijos užmojams, visi, kurie atsisakys prisijungti prie nuotekų sistemos, turės sumokėti baudą, kuri, planuojama, gali siekti apie 100-ą eurų. Vandens tiekėjai pritaria Vyriausybei – skatinti žmones jungtis prie centralizuotų sistemų esą reikia, tačiau abejoja, ar idėja suveiks. Mat, daugybei šeimų teks už savus pinigus įsirenginėti vonias ir tualetus, kuriems jie pinigų neturi ir naudojasi lauko tualetais. Esą todėl pigiau mokėti baudas.
„Yra žmonių, kurie socialiai remtini, ir jeigu jis neturi patogumų, liaudiškai, normaliai šnekant tualeto savo name, savo pastate, tai apie kokį pajungimą eitų kalba“, – sakė vandens tiekėjų atstovas Bronius Miežutavičius.
Nors valdžia ketina kompensuoti dalį patiriamų išlaidų – atvesti kanalizacijos trasas iki pat pastatų pamatų, vandens tiekėjai priduria, kad papildomi masiniai darbai pridarytų labai daug nuostolių.
„Prieš keletą metų, kai Europos Sąjunga irgi skyrė lėšas būtent Šnipiškėms, šitam rajonui, plėtrai tinklų. Vilniaus vandenų vadybininkai praėjo Giedraičių gatve Šnipiškėse pasiklausinėjo žmonių, sugebėjo surinkti 4 parašus, kurie nori jungtis. <...> Mes praėjom, padarėm apklausas, susirinkimai buvo virš 100 žmonių savivaldybėje, visi tikrai nori jungtis“, – tikino seniūnaitis Miroslavas Bielinis.
Kokio dydžio baudos galėtų sulaukti Lietuva, neaišku. Europos Komisija Lietuvoje išskyrė 58-ias reikalavimų neatitinkančias teritorijas, Liuksemburgas už tokias dvi neišvalančias nuotekų yra sulaukęs 2-jų milijonų eurų baudos.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
