„Nuo rugsėjo nesulaukėme skundų, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai būtų nepriimti mokytis. Anksčiau tokių skundų būdavo bent keli per mėnesį“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Įtrauktis nėra baigtinis procesas. Nepriklausomai nuo to, kokie pasiekimai yra padaryti šiandien, kaip valstybė privalome ir toliau sistemingai judėti į priekį“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, jog šiais metais įtraukiajam ugdymui buvo skirtas ir atskiras finansavimas.
„577 mln. eurų skirta plačiąja prasme įtraukiajam ugdymui. Viešojoje erdvėje girdėjome nerimą, kad įvyks kažkas labai naujo ir švietimo sistemai tai bus nepakeliama našta. Tačiau taip neįvyko“, – kalbėjo ministrė.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 50 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dauguma jų susiduria su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais.
Šiais metais mokyklose yra apie 2 tūkst. daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nei buvo pernai. Pasak viceministro, tokią tendenciją lemia geresnis poreikių vertinimo procesas.
„Tai reiškia, kad per paskutinius metus Lietuvoje yra sistemingiau įvertinami ir nustatomi mokinių specialieji ugdymosi poreikiai“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Vertinimo suintensyvėjimas yra teigiama tendencija, nes mokiniai gali po pedagoginio-psichologinio vertinimo gauti labiau jų poreikius atitinkančią programą. Tuo metu mokyklos gali gauti finansavimą, iš kurio tą pagalbą gali teikti“, – pabrėžė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, specialiosiose klasėse šiuo metu mokosi 3 proc. vaikų. Tai yra 83 vaikais daugiau nei pernai.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau iki tol 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
