Įgyvendinus mokslo ir studijų reformą nemokamai studijuoti galės beveik dvigubai daugiau studentų nei šiemet, tačiau rinktis jiems gali tekti iš mažesnio aukštųjų mokyklų skaičiaus.
Tokias numatomų Mokslo ir studijų reformos padarinių analizės, kurią, ministro atstovės spaudai Aistės Skaržinskaitės teigimu, atliko daugiausia ŠMM politinio pasitikėjimo pareigūnai bei ministerijos Universitetinių studijų skyriaus specialistai, išvadas penktadienį pristatė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir viceministrė Nerija Putinaitė.
Analizės autorių teigimu, įgyvendinus reformą, pirmakursių, kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą, skaičius šiemet siektų 21 tūkst., ir kone dvigubai viršytų 2008 metais už mokslą nieko mokėti neturėjusiųjų skaičių - 12 tūkst.
Anot analizės autorių, bendras į valstybės finansuojamas vietas patenkančių abiturientų skaičius palyginti su 2008 metais mažėtų, tačiau nežymiai. Prognozuojama, kad į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose šiais metais bus priimta 58 proc. abiturientų. 2008-aisiais tokių buvo kiek daugiau nei 60 proc.
Analizės autoriai taip pat prognozuoja, kad keisis besimokančiųjų skirtingo tipo mokymo įstaigose proporcijos: turėtų mažėti studijuojančiųjų universitetuose ir daugėti besirenkančiųjų kolegijas ir ypač profesines mokyklas. Šią prognozę G. Steponavičius vertino ypač teigiamai, kaip Lietuvos priartėjimą prie geriausios europinės praktikos.
Anot analizės autorių, Lietuvoje egzistuoja 2 mokslo ir studijų traukos geografiniai centrai - Vilnius ir Kaunas. Šių miestų aukštosiose mokyklose studijuoja 84 proc. visų įstojusiųjų.
Tai dera su N. Putinaitės pateiktais duomenimis, pagal kuriuos Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos pirmauja pagal savo siūlomų studijų programų kokybę.
Antai kokybiškiausios biomedicinos mokslų srities studijos, analizės autorių teigimu, yra Kauno medicinos ir Vilniaus universitete, socialinių mokslų srities - Vilniaus ir Mykolo Romerio universitete, technologijos mokslų srities - Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetuose.
Analizės autorių prognozėmis, šis Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų pranašumas trumpuoju laikotarpiu lems, jog valstybės finansuojami studentai pirmenybę teiks kaip tik joms.
Tačiau tai esą nereiškia, jog kitų miestų aukštosios mokyklos turės išnykti. Analizė parodė, kad Klaipėda ir Šiauliai taip pat sulaukia savo apskričių abiturientų dėmesio ir yra svarbūs antriniai mokslo ir studijų centrai.
Vis dėlto paklaustas apie galimus Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų skaičiaus pokyčius, G. Steponavičius pripažino, kad aukštųjų mokyklų, greičiausiai, mažės.
Analizės autorių teigimu, mažėti turėtų ir nekokybiškų ir nepopuliarių studijų programų.
Apie studijų programų akreditavimą kalbėjusios N. Putinaitės teigimu, šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studentams siūloma virš 120 probleminių, įvairių trūkumų turinčių studijų programų, kurioms patobulinti aukštosioms mokykloms paprastai duodama dveji metai.
Įgyvendinus reformą, visos studijų programos, anot N. Putinaitės, būtų akredituojamos kas šešeri metai. Kas šešeri metai būtų akredituojamos ir aukštosios mokyklos. Kriterijai, pagal kuriuos būtų vykdoma akreditacija, bus nustatyti artimiausiu metu suformuoti žadamos darbo grupės.
Paklausus apie studijų kainas ir paskolų teikimo sąlygas, ŠMM vadovai sakė, jog kainas nustatyti turi pačios aukštosios mokyklos, o dėl paskolų teikimo sąlygų esą deramasi su Lietuvos bankų asociacija.
Anot N. Putinaitės, sakyti ką nors tvirtai dar esą per anksti, tačiau palūkanos už paskolas studijoms turėtų būti mažesnės nei už kitas paskolas ir šiuo metu galėtų siekti apie 6,5 proc.
