Poilsiautojų pamėgtas ir tarp dvidešimties geriausių pasaulio paplūdimių įrašytas, bet pastaraisiais metais audrų negailestingai niokotas centrinis Palangos paplūdimys šiemet dosniai pamaitintas smėliu ir apsaugotas nuo jį alinusios bangų mūšos.
12 hektarų – tiek per metus išsiplėtė iki šiol apie 5 tūkst. poilsiautojų per dieną galėjęs sutalpinti vienas populiariausių Lietuvos pakrantėje esančių paplūdimių. Nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio išpylus apie 424 tūkst. kubinių metrų smėlio, paplūdimys tapo gerokai erdvesnis ir tikimasi, kad poilsiautojų pritrauks 2–3 kartus daugiau.
O juk dar visai neseniai paplūdimys tiesiog „tirpo“ akyse. Dabar nuo kopų iki jūros vietomis tenka žingsniuoti net 120 metrų.
Duoklė gamtai
Ko gero, dar labiau nei poilsiautojai džiūgauja aplinkosaugininkai. Jie tikina, jog paplūdimio „gelbėjimo operacija“ yra nepaprastai reikalinga žmogaus duoklė gamtai.
„Iki šiol poilsiautojai iš gamtos tik ėmė – dabar atėjo laikas atiduoti jai duoklę. Reikėjo pristabdyti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį“, – komentuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys akcentuodamas, kad Palangos centrinis paplūdimys buvo vienas labiausiai pastarąjį dešimtmetį kentėjusių nuo audringų žiemų ir jų metu smėlį iš kopų plovusios jūros.
L. Budrys aiškina, kad visi pajūrio juostos krantotvarkos darbai prasidėjo dar 2003 m., kai buvo parengta ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Smėliu, kurio 40 tūkst. kub. metrų tąkart buvo atvežta iš Kunigiškių karjero, paplūdimys pirmą kartą buvo papildytas 2006 metais.
Kitiems vykdomo projekto etapams pradėta ieškoti jūrinio smėlio, o didžiausi jo telkiniai rasti Juodkrantės – Preilos šiauriniame poligone, apie 70 km nuo Palangos. Jo gabenimui buvo pasirinktos baržos, į krantą, padengiant reikalingas vietas, smėlis buvo pumpuojamas vamzdžiais.
„Iš pradžių kopoms apsaugoti buvo siūloma jūroje statyti bangolaužius ar bunas, tačiau vėliau šios minties atsisakyta, kaip nepakankamai artimos gamtinei aplinkai. Tokie statiniai visada turi šalutinį poveikį. Tiek bangolaužiai, tiek bunos apsaugo konkrečią kranto vietą, bet greta įrenginių formuojasi didesnės išgraužos, nes keičiasi natūrali vandens tėkmė. Jeigu bunų pakrantėse pristatoma itin daug, ilgainiui pakinta net vandens kokybė, kadangi dingus natūralioms srovėms išveši įvairi augmenija. Tad apsisprendėme naudoti visame pasaulyje geriausia laikomą apsaugą – smėlį“, – pasakoja departamento direktorius.
Atsipirks dešimteriopai
Šio projekto, vykdomo pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, vertė gali atrodyti nemaža – 21 mln. Lt. Tačiau padalinus šią sumą kiekvienam šalies gyventojui, susidaro 6–7 Lt – tokią sumą už paplūdimio, kuriame neabejotinai bent sykį yra lepinęsis kone kiekvienas, išsaugojimą turbūt sutiktume sumokėti visi. Juolab, kad darbams panaudotos Europos regioninės plėtros fondo lėšos, o kiekvienas pliažo tvarkymui išleistas litas per sezoną turėtų atnešti maždaug 10 litų grąžą. Bent jau taip skaičiuoja su projektu susipažinę mokslininkai.
Be to, paplūdimys ir kopos atsparūs audroms bus ne vienerius metus. Pakrantės ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio žiočių papildžius smėliu ne tik pailgėjo, bet ir paaukštėjo. Aukštis ties kopomis šiuo metu vietomis siekia 2,8 metro ir daugiau virš jūros lygio. Tai labai svarbu kalbant apie pakrančių apsaugą ateityje, nes paplūdimio pamaitinimas smėliu laikomas labiausiai atitinkančiu gamtinius analogus.
„Dabar sunku prognozuoti, kiek tiksliai laiko „pamaitinti“ paplūdimiai saugos kopas – viskas priklauso nuo gamtos. Audringa žiema gali padėti jūrai susigrąžinti smėlį, taip pat procesą įtakoja ir žmonės. Tačiau, remiantis pasauline praktika ir paskaičiavimais, šitoks paplūdimio „pamaitinimas“ kopas nuo erozijos procesų poveikio turėtų apsaugoti 3-5 metus“, – prognozuoja L. Budrys.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt
Užs. Nr 2404
