Parsivežė talkininkus
Vieno Tauragės rajono kaimo gyventojas Arūnas (vardas pakeistas – aut. past.) į girtuoklių kompaniją pakliuvo pernai liepą visai atsitiktinai. Norėdamas prasimanyti pinigų – mat gyveno pas globėjus – Arūnas pasisiūlė patalkinti vienam gretimame kaime priestatą prie namo besistatančiam ūkininkui V. A.
Tą liepos 19-ąją V. A. sumanė betonuoti priestato grindis, tad nutarė paieškoti daugiau talkininkų. Jis pažinojo V. Sabaitį ir V. Giedrą, tad nuvažiavo pas juos, kad susitartų dėl betonavimo darbų. Vyrus ūkininkas rado besėdinčius prie butelio, jau gerokai apgirtusius. Kartu girtuokliavo ir J. Giedra. Trijulė sutiko patalkinti. Betonuoti buvo nutarta kitą dieną, šeštadienį, tad ūkininkas, bijodamas, kad pijokų vėliau nesugaudys, pasiūlė važiuoti pas jį, pernakvoti, o rytą imtis darbų. Tačiau pagalbininkai kartu su Arūnu ir tądien dar pusdienį dirbo. Apie 8 valandą vakaro, baigus darbus, V. A. įleido juos į kieme pastatytą palapinę, kur, sakė, vyrai galintys pernakvoti. Kad šie „nuplautų“ cemento dulkes, davė jiems dvi pakuotes alaus.
Nesugebėjo apsiginti
Ką vyrai ištikrųjų gėrė, sunku pasakyti, bet, matyt, ne tik alaus, nes V. Žiobris greit „trūko“ ir nuvirto miegoti. Užtat broliai ėmė vis įkyriau kabinėtis prie negeriančio Arūno. V. Sabaitis dar dieną, bebetonuojant grindis, visaip tyčiojosi iš tylesnio ir nelabai sugebančio atsikirsti „kaimo eržilams“ vaikino – užplodavo ranka ar įrankiu ir vis ragino Arūną duoti atgal, o „neužsileisti“. Vakare begerdami broliai ir vėl „aiškino“ vyriškas „tiesas“: laikas nuo laiko vaikiną apkumščiuodavo, skeldavo antausį, klausinėjo ar šis negali jiems „pačiulpti“.
Vėliau nukentėjusysis pasakojo, jog kentėjo, nesileido provokuojamas ir manė, kad smurtautojai pagaliau nurims. Tačiau pastarieji tik dar labiau įsijautė į nenugalimųjų rolę. Vaidas pasiėmęs šlepetę kirto Arūnui kelis sykius per veidą ir paliepė jam eiti kartu į lauką – girdi, reikia pasikalbėti. Vaikinas, sakė, manęs, kad gaus mušti, tačiau kieme V. Sabaitis nusismaukė kelnes... Kadangi Arūnas stovėjo kaip stabo ištiktas, V. Sabaitis griebė jį už sprando, parklupdė ir prilenkė galvą prie klyno...
Tuo metu J. Giedra stovėjo ir stebėjo. Nors, kaip vėliau banė įtikinti teismą, jog pasišlykštėjęs reginiu, tačiau vėliau jis jau pats oraliniu būdu išprievartavo Arūną. Kai girtuokliai pasismagino patys, nutarė, kad „malonumą“ turi patirti ir jų „smigęs“ draugužis Vidas. Tad Arūnas prievarta buvo nuvilktas prie miegančio V. Žiobrio ir nuolat kumščiuojamas, kad darytų, kas liepiama... Teisme V. Žiobris dievagojosi, kad buvo tiek girtas, jog nieko nei matė, nei girdėjo, nei juto.
Kankinamas vaikinas keletą kartų bandė pabėgti, tačiau broliai buvo budrūs ir savo aukos nepaleido. Beje, kažkuris iš prievartautojų lytinius aktus net nufilmavo – vėliau pareigūnai aptiko šiuos šlykščius vaizdus dviejuose telefonuose: ūkininko V. A. ir Arūno. Ir tai tapo svariu įkalčiu renkant įrodymus.
Grįžo kruvinomis kojomis
Tik apie antrą valandą ryto, kai Arūnui pasidarė labai bloga, jam pavyko pasprukti nuo savo kankintojų. Vaikinas movė neatsisukdamas – šoko per tvorą ir nėrė į tamsą, o iš paskos girdėjo šaukiant, kad, girdi, reikia pasivyti pabėgėlį. Nesustodamas jaunuolis sukorė 20 kilometrų pėščiomis, kol pasiekė savo globėjų namus. Kai apie ketvirtą valandą ryto globėja išgirdo į langą besibeldžiantį Arūną, o įleidusi į vidų jį pamatė, visa nustėro. Vaikinas buvo apsivilkęs tik treningą, purvinas benzinu dvokiančias kelnes, basas. Kojų padai buvo kruvini, dešinė koja sumušta, ištinusi, vaikinas drebėjo ir verkė.
Moteris savo globotinį šiek tiek apramino, liepė nusiprausti, persirengti švariais drabužiais, paguldė į lovą. Tuomet Arūnas ir papasakojo, kas įvykę. Globėja, supratusi, kad įvykdytas nusikaltimas, čiupo telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę greitosios pagalbos medikai išvežė nukentėjusį į ligoninę ir apie įvykį pranešė policijai.
Apvogė ir primušė
Iš devyniolikamečio išsityčiojusi trijulė greitai buvo susodinta už grotų ir tardymo izoliatoriuje sulaukė teismo verdikto. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo ne tik vyrų orgijos detalės, bet ir tai, kad V. Sabaitis, sprukdamas iš ūkininko namų, nugvelbė dar ir Arūno mobilųjį telefoną, kurį kitą dieną bandė parduoti už 30 litų. Tačiau tie, kam siūlė jį pirkti, suprato, jog telefonas gali būti vogtas, todėl nesusigundė pirkiniu. O, kai V. Sabaitis pajuto, kad svyla padai, davė telefoną savo artimai giminaitei, kad ši gražintų telefoną jo savininkui.
V. Žiobriui taip pat buvo pateikti kaltinimai dar ir už tai, kad rytą parsliūkinęs į motinos namus ir negavęs pinigų už cigaretes, kurias buvo nupirkęs, šios sugyventiniui smogė į veidą, spyrė į smakrą, puolė tampyti už plaukų. Kirto ir motinai, kai ši, norėdama apginti savo gyvenimo draugą, kauptuku bandė atvėsinti įtūžusi sūnų. Tiek motinai, tiek jos sugyventiniui buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinimus neigė
Nors teisme trijulė neigė padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau teismas įvertino tyrėjų surinktus įrodymus, išklausė liudininkų parodymus ir visus tris pasiuntė už grotų.
V. Sabaičiui, kuris praeityje buvo 3 kartus teistas už vagystes (teistumas neišnykęs, taip pat vyras įrašytas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje), buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
J. Giedra anksčiau irgi buvo teistas 3 kartus (2 kartus už vagystę, kartą – už turto sunaikinimą ir sugadinimą, teistumas neišnykęs), irgi įrašytas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje. Jam teismas taip pat atėmė laisvę 4 metams.
Tik V. Žiobris dar nebuvo turėjęs reikalų su teisėsauga, tad jam nelaisvėje teks praleisti metais trumpiau nei jo sugėrovams.
Iš kaltinamųjų solidariai priteista atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – sumokėti 49,31 litus, o nukentėjusiajam atlyginti neturtinę žalą – sumokėti 10 000 litų.
Teismo nuosprendį nuteistieji turi teisę apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
