Jis nurodė galintis mokyklose vesti įvairias pamokas, įskaitant ir Gyvenimo įgūdžių programą.
„Man rūpi vaikai.
Jeigu Vilniuje reiktų savanoriškos pagalbos mokytojų streiko metu, mielai per savaitę skirčiau kokias 4-5 val. Atlygio gauti negaliu, o tiksliau kol esu LR Seimo narys, valstybė (rinkėjai) jau sumokėjusi už mano darbą, todėl tai visiškai savanoriškas darbas. Jau išsiaiškinau, kad toks veiksmas LR Konstitucijos nepažeistų. Dėkodamas už tai, „sunkiu mokykloms momentu“ mielai galiu padėti mokyklose.
Ką galiu daryti? Tarkime mielai vesčiau Gyvenimo įgūdžių programos pamokas.
Jeigu trūksta matematiko, galiu padėti iki aštuntos klasės imtinai. Jeigu ko nežinosiu, pasiklausiu tėčio, kuris mokykloje dirbo apie 40 metų. Galiu padėti biologijos pamokose.
Dar galiu padėti prancūzų kalbos pamokose, ypač jeigu tai nėra pirma užsienio kalba.
Ko tikrai nedarysiu? Negaliu padėti lietuvių kalboje. Nors… Tai nėra streiko laužymas. Tai yra mano pilietiškumo demonstravimas, pagalba tiems, kurie lieka dirbti. Kviečiu visus, kuriems rūpi vaikai, turi kelias laisvas valandas ir nebijo stovėti prieš vaikus, pasisiūlyti tokiam veiksmui. Tegul sudėtinga situacija virsta atrakcija vaikams.
Telefono neduodu, bet jį rasti nėra sudėtinga“, – feisbuke rašo Linas Slušnys.
Mokytojai pradėjo streiką
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad streiką pradeda apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, jų skaičius augs.
Mokytojai protestą reikš mokyklose, žada mėnesio trukmės protesto akcijas, žygius į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestų.
Penktadienio vidurdienį mokytojai rinksis prie Vyriausybės, kur organizuos „pilietiškumo pamoką“.
„Pagalbos šauksmas“
LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė prieš penkerius metus buvo tarp kelių dešimčių mokytojų, kelioms savaitėms „užėmusių“ Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją per tada vykusį mokytojų streiką.
Dabar Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja kartu su kitais kolegomis iš uostamiesčio išsirengė į žygį į Vilnių.
Klaipėdos Atgimimo aikštėje, iš kur planuojama pradėtį šį žygį, penktadienio rytą susirinko iki šimto mokytojų ir juos palaikančių moksleivių. Jie nešėsi plakatus su užrašais „Tik siekdami tikslo jį pasieksime“ ar „Mums reikia nepavargusių mokytojų“.
„Kaip į pamokas išeina mokytojai, dabar išeis į Lietuvą“, – BNS sakė L. Bručkienė.
Iš Klaipėdos mokytojai penktadienį pasieks Gargždus, vėliau jų kelionė tęsisį Endriejavą, Rietavą. Čia numatyta susitikti su žygeiviais iš Skuodo.
„Kaip nebuvau miegotoja ant grindų, taip nesu ir žygiuotoja, tačiau sportininkė“, – teigė pedagogė.
Pagal numatytą planą, spalio 11 dieną žygio dalyviai pasieks Kauną, o vėliau tęs kelionę į sostinę.
Pats LŠDPS lyderis A. Navickas penktadienį pradeda žygį iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos į Vilnių. Kelionė, pasak jo, truks maždaug savaitę, kasdien tikimasi nužygiuoti apie 15-20 kilometrų.
Mokytojų žygius visoje Lietuvoje organizuoja LŠDPS remianti Lietuvos moksleivių sąjunga. Jos prezidentas Jonas Trumpa BNS teigė, jog ketvirtadienio 17 val. duomenimis, iš viso užsiregistravo 179 dalyviai, dauguma jų – mokytojai.
Tuo metu bent dalyje Lietuvos mokyklų streikas vyks tyliai.
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje nematyti jokių streiko ženklų, ant klasių durų nekaba įspėjimai apie protestą, nors penktadienį šioje mokykloje streikuoja daugiau nei 20 mokytojų. Jau kitą savaitę jų skaičius turėtų išaugti dvigubai.
Gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonikienė streiką pavadino „pagalbos šauksmu“.
„Nei mes norime streikuoti, nei čia kažkokia atrakcija“, – BNS sakė pedagogė.
„Pažiūrėkite, kas darosi, kodėl mokykloje nėra? Kodėl jauni neina į mokyklas? Todėl, kad jie negali išgyventi“, – pridūrė ji.
Tikisi kompromiso
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengia nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų.
„Norėčiau tikėtis, kad ministerija pateiks pasiūlymus, kad bus kompromisinis variantas, priimtinas abiem pusėm“, – sakė streikuojanti mokytoja L. Bručkienė.
„Tada galėsiu grįžt namo ne pėsčiomis“, – pridūrė ji.
Tuo metu G. Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.
Anksčiau taip pat neatmetusi galimybės streikuoti, ši profsąjunga teigia galutinį sprendimą dėl to priimsianti pirmadienį.
Per derybas profesinės sąjungos ir Švietimo ministerija sutarė nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.
Naujienų agentūros BNS užsakyta rugsėjį bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad mokytojų planus streikuoti palaikė 60 proc. Lietuvos gyventojų.
Autoriai: Saulius Jakučionis, Jurgita Andriejauskaitė, Greta Zulonaitė
- Man rūpi vaikai.
Bartoševičius:
- Ir man, ir man!
- Ar ne?
Nesvarbu, kad daugumoje, - tevai ir moksleiviai ir mokytojai jusu .diotisku kliedesiu nepriima, bet ar kada jusu vl banda tai stabde?
Daryti pries LR pilieciu valia?
Apklausa: 60 proc. Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti dėl darbo sąlygų ,
--JU butu daug daugiau jei ne landsdergiu melasklaidos dezinformacija.
