Socialistinis Liaudies Frontas (SLF) griežtai smerkia imperialistinių NATO valstybių agresiją prieš Libiją, prasidėjusią kovo 19 d. Raginame Lietuvos valdžią niekaip nedalyvauti gėdingose žudynėse dėl naftos.
Kalbos apie civilių apsaugą tėra figos lapelis neo-kolonijinei intervencijai pridengti, kadangi nuo NATO bombų civilių kasdien žūsta vis daugiau.
Karas prieš Libiją – tai karų Vietname, Jugoslavijoje, Irake, Afganistane tąsa. Scenarijus tas pats: suradus formalius pretekstus arba suklastojus informaciją apie „masinio naikinimo ginklus“, sudraskyti į gabalus suverenias valstybes ir pasidalinti jų energetinius resursus.
Libijos atveju buvo pučiamas burbulas apie sukilėlius - tačiau niekas nepanoro iš pradžių išsiaiškinti, kas jie yra, iš kur pas juos ginklai, ką jie atstovauja. Niekas rimtai nesvarstė diplomatinių derybų kelio.
Dvigubi standartai akivaizdūs: kodėl Vakarai nebombarduoja Izraelio, kai šio karinė mašina periodiškai sėja mirtį tarp civilių Gazos ruože ir Libane?
Kaip ir kiekvienoje šalyje, taip ir Libijoje yra problemų. Ši šalis dar iki galo neišsivadavo iš feodalizmo liekanų, gentinės tradicijos, korupcijos. Kartu pažymėtina, kad jos socialiniai rodikliai yra vieni geriausių tarp Afrikos šalių.
Tačiau nuo kada vidaus problemos tapo užsienio agresijos pateisinimu? Šiuo pretekstu agresoriams visiškai atrišamos rankos. Ar sveikintume, jeigu Vakarai vieną dienų imtų bombarduoti Gardiną, Lydą, Minską?
Jungtinių Tautų rezoliucijos dėl „teisės į įsikišimą“ yra priimamos šios organizacijos Saugumo Taryboje, o joje, kaip žinia, pirmaisiais smuikais griežia pagrindinės imperialistinės valstybės,
kurių interesas yra išlaikyti įtakas buvusiose kolonijose ir toliau siurbti iš jų pelnus.
Šalin rankos nuo Libijos!