Eismo saugumu besirūpinantys specialistai pastebi įdomią tendenciją– pavojingų kelio ruožų, vadinamųjų „juodųjų dėmių", pasislinkimą iš vienos vietos į kitą.
Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, "juodųjų dėmių" šalyje mažėja, tačiau keičiasi jų vietos.
„Pamatėme tai, ką suomiai pamatė prieš kelerius metus, –kad dėmės pasislenka. Jeigu, sakykime, įvyko keletas nelaimingų, mirtinų, įvykių vienoje vietoje ir ėmėmės veiksmų, tai ta "juodoji dėmė" arba išnyksta, arba pasislenka ar į vieną pusę pagal kelio ilgį, arba į kitą pusę per 500 metrų ir ten persikelia tos žūtys", –penktadienį spaudos konferencijoje sakė R. Vaštakas.
Jo vertinimu, įtakos „juodosios dėmės" pasislinkimui turi inžinerinės priemonės – važiuojamosios dalies susiaurinimas, salelės įrengimas, aptvarai. Todėl Vakarų šalyse analizuojamas ne "juodosios dėmės", o "juodieji ruožai" – 5, 10 ar 15 kilometrų ilgio pavojingos kelio atkarpos.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra 87 „juodosios dėmės", pernai šis skaičius siekė 135. Lietuvoje šiuo metu yra pasislinkę apie 18 pavojingų ruožų, atsirado dar 8 nauji. Naujų "juodųjų dėmių" atsiradimas sietinas su intensyvėjančiu veiksmu.
„Yra daug priežasčių, dėl ko atsiranda „juodosios dėmės". Tai gali būti techninės priežastys, gamtos sąlygos, vairuotojų, pėsčiųjų elgesys, gyvenvietės pobūdis, parduotuvių buvimas, galų gale -vėrių eismas. Yra visas kompleksas priežasčių, kuris sąlygoja autoįvykių atsiradimą", –aiškino policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.
Tiesa, specialistai, „juodosiose dėmėse" įžiūri ir mistinių dalykų.
„Iki šiol didžiausia mistika, kodėl išgėręs vairuotojas sėda prie vairo", –juokavo susisiekimo viceministras R. Vaštakas.
