Besimainančių aukso žiedais, ypač prasidėjus šiltajam sezonui, šalyje netrūksta. Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal santuokų skaičių. Tačiau realybė dar ir tokia, kad kai kurie gražūs ir idiliški vaizdai Santuokų rūmuose virsta vizitais skyrybų kontorose, mat mūsų šalis aukštą poziciją Europos Sąjungos šalių kontekste užima ir pagal santuokas nutraukiančiųjų skaičių. Iš šimto porų net šešiasdešimt penkios išsiskiria.
Vilniuje jau 15 metų veikiančios skyrybų įmonės vadovas Saulius Vaikšnoras nė neslepia: darbo turi per akis. Esą išskyręs jau yra net keletą kartų: ne tik tėvus, bet ir jų vaikus. O pagrindines priežastis įvardija dvi: neištikimybė ir alkoholis.
„Dabar jaunimo santykiai laisvėja, žinom tų tinklalapių visokių, ten paguglink, tai tiek tų merginų, vyrų tai dar mažiau, bet merginų pasirinkimas taip kaip „Lidle" dešrelių“, – pasakojo S. Vaikšnoras.
Akmenį įmonės vadovas meta ir technologijų galimybėms.
„Vyrai būna ne tokie atidūs, jie susirašinėja, skiria pasimatymus ir kartais palieka mobilius telefonus ne ten, kur reikia. Ir kartais žmonos pamato“, – tikino S. Vaikšnoras.
Esą anksčiau žmonės buvo atlaidesni, o skirtis buvo didelė gėda. Dabar, anot teisininko, žmonės taikstytis nebenori. O skyrybų centrų slenksčius statistiškai dažniau mina sutuoktinės.
„Sako, va kaip jis man padarė, na tai sakau, gal palaukit, gal jūs apsiraminkit. Hillary Clinton, va, žiūrėkit, pavyzdys, atleido. sako: aš čia atėjau pinigus mokėti ne dėl psichologo pagalbos, o dėl skyrybų“, – pasakoja S. Vaikšnoras.
Tačiau kartais visgi, net atėję skirtis žmonės ima ir persigalvoja. O turintys padėti išsiskirti tampa tikrais psichologais, bandančiais paguosti, ar net įtikinti imtis veiksmų išsaugant santuoką. Tačiau profesionalios psichologinės pagalbos vis dar labai trūksta. O tai viena iš priežasčių, kodėl šeimos drama pavirsta į dar didesnes tragedijas, liečiančias ir vaikus.
„Pagalbos apimtys auga, bet ne kiekvienu atveju ir identifikuojamas tas pagalbos poreikis. Nes ne kiekvienu atveju puolama pasigirti tokiais dalykais, nei vienas nesididžiuoja ir vaikams tai savotiška stigma“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot ministro, norint mažinti vaikų patiriamas traumas tėvų skyrybų metu, reikia didesnio įvairių visuomenės sričių įsijungimo. Taip pat darbo su tėvais, kad šie gindami savo interesus, neskriaustų atžalų.
„Vaikas nesiskiria. Jis turi savo tėtį ir mamą visą gyvenimą. Mama ir tėtis nebėra jau tie du mylimieji, vyras ir žmona, bet kaip vaikui, tėvai, jie turėtų bendrauti ir bendradarbiauti visą gyvenimą“, – patikino psichiatrė Sigita Lesinskienė.
Kaip viena iš pagalbos šeimai, esančiai ant skyrybų slenksčio pagalbų: teisminė mediacija, kuri gali pakeisti ginčą teisme. Ir gražiuoju nuspręsti šeimos likimą.
„Konfliktą stengiamės spręsti taikiai: suprast vienas kitą, girdėt vienas kitą, ir kaip sakiau, kad tėtis ir mama bendradarbiautų dėl savo vaikų, arba jei skiriasi pora dėl savo vaikų kartais jie dar randa ryšį ir lieka kartu būti“, – paaiškino S. Lesinskienė.
Statistiškai Lietuvoje vidutinė santuokos trukmė trylika metų. Daugiau nei pusė išsiskiriančių šeimų – susilaukusios vaikų.
