Vos Lietuvoje viešinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Katriona Purfild (Catriona Purfield) užsiminė, kad Lietuvai reikia praplėsti mokesčių bazę, pavyzdžiui, įvesti nekilnojamojo turto (NT), automobilių ar kapitalo prieaugio mokestį, šalies Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius džiugiai nusitvėrė NT mokesčio idėją ir pareiškė, kad šis mokestis galėtų būti įvestas jau nuo kitų metų.
Nors dauguma verslo atstovų priešinasi tokio mokesčio įvedimui ekonominiu sunkmečiu, konservatoriai toliau eskaluoja šio mokesčio idėją ir nepaiso koalicijos partnerių argumentų.
A.Kubiliaus teigimu, NT mokestį įvesti numatyta Vyriausybės programoje. Jis yra teisingas, nors tinkamo meto jam įvesti nerado nė viena valdžia.
„Ne vieną kartą NT mokesčio idėja buvo siūloma. Visada iškildavo klausimas, kad dar ne laikas, o paskui būdavo pasakoma, kad jau nebe laikas. Aišku, jo įvedimą reikia gerai apskaičiuoti", - sakė A.Kubilius. Pasak jo, „bet kuriuo atveju reikia prisiminti, kad NT, už kurį reikėtų mokėti, dažniausiai daugiau turi turtingesni žmonės, o jiems našta prisidėti prie šalies finansų turėtų būti šiek tiek didesnė".
Diskutuojama ne pirmi metai
Apie NT mokestį diskutuojama jau keletą metų, tačiau ilgai nebuvo prieita prie bendro politinio sprendimo, neapsispręsta, remiantis kokiais kriterijais mokestis turėtų būti taikomas. Šiuo metu Finansų ministerija yra parengusi visuotinio gyventojų NT mokesčio gaires, siūlo svarstyti kelis galimus variantus: NT apmokestinti nuo tam tikros vertės, nuo tam tikro ploto, visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto. Ministerijos tvirtinimu, siekiama, kad šį mokestį mokėtų labiau pasiturintys gyventojai.
Netinkamas laikas
Tokie yra teoriniai ketinimai, tačiau kol kas beveik visi ekspertai tvirtina, kad sulėtėjus NT rinkai įvesti NT mokestį ne pats geriausias laikas. Tai reikėjo daryti per NT bumą - prieš 5-6 metus, kai būsto ir žemės sklypų kainos kilo kone sparčiausiai Europoje. Tuomet šis mokestis būtų atlikęs ne tik fiskalinę, bet ir reguliavimo funkciją tiek makroekonominiu, tiek urbanistiniu aspektu.
Tačiau Lietuvoje NT mokesčio fiziniams asmenims įvedimą valdžia prisiminė tik dabar – karštligiškai ieškodama papildomų lėšų šaltinių skylėtam biudžetui lopyti. Rinkos analitikų nuomone, jei NT mokestis būtų įvestas šiuo metu, jo funkcionalumo potencialas būtų toli gražu ne iki galo išnaudotas. Be to, ekonomikai įžengus į recesiją ir padidėjus nedarbo rizikai papildoma mokesčių našta namų ūkiams tampa ypač sunki.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija jau pasisakė prieš visuotinio NT mokesčio įvedimą sunkmečiu ir net diskusijas šiuo klausimu. Pasak frakcijos narių, jis taptų dar viena finansine našta gyventojams, o valstybės biudžetą, bent jau pirmaisiais metais, padidintų nedaug, nes kartu turėtų būti sukurta ir mokesčio administravimo sistema.
„Šiuo metu gyventojai ir taip patiria didelių finansinių sunkumų kylant kainoms ir augant nedarbui. Naujas NT mokestis dar labiau padidintų šalies žmonių įsiskolinimą, susijusį su NT. T.y. turto vertė iš esmės sumažėtų, o finansiniai įsipareigojimai tik išaugtų. Paprastai tariant, asmenys, ypač jei šiuo metu neturi darbo, gali neišgalėti susimokėti dar vieno naujo mokesčio“, – komentuoja Seimo narys Erikas Tamašauskas.
Maža to, dabartinė finansų ministrė ir ankstesni ministrai yra pripažinę, kad pajamos, surinkus NT mokestį, nepadengs administravimo sąnaudų, nebent jeigu jis taptų visuotinis ir turto mokestį privalėtų mokėti visi Lietuvos gyventojai, tarp jų ir pensininkai.
Su šio mokesčio įvedimu nesutinka ir statybininkai, ir NT plėtotojai.
Faktai
NT mokestis taikomas daugelyje Europos valstybių. Šio mokesčio schemos labai įvairios, dažniausiai turtui apmokestinti naudojamas tam tikras tarifas nuo visuotiniu būdu įvertinamos turto vertės.
NT mokestis turi keletą funkcijų: fiskalinę (papildomas lėšų šaltinis vietos ar centrinės valdžios biudžetui), urbanistinę (norint sumažinti gyventojų tankumą didmiesčiuose ir pritraukti į periferinius regionus) ir rinkos reguliavimo (tokį mokestį įvedus NT rinkos bumo metu sumažėtų spekuliacijų).
Pasiūlymai
NT mokesčio gaires parengusi Finansų ministerija siūlo 5 lengvatų modelius pagrindiniam gyventojo ar šeimos būstui.
Finansų ministerija siūlo vienam gyvenamajam būstui (butui, kotedžui, individualiam namui) taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybės zonoje esančio buto vidutinei vertei.
Kitas siūlomas variantas - vienam būstui taikyti minėtą neapmokestinamąją vertę, numatant galimybę savivaldybių taryboms šią sumą tam tikra dalimi sumažinti.
Taip pat siūloma vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, priklausančią nuo būstui taikomo neapmokestinamojo ploto, apskaičiuojamo pagal gyvenamąją vietą jame deklaravusių asmenų skaičių.
Kita svarstytina alternatyva yra vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį plotą, priklausantį nuo deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičiaus.
Penktasis pateiktas modelis - visiškai neapmokestinti vieno asmens ar šeimos gyvenamojo būsto.
Šalia lengvatos pagrindiniam būstui siūlomos ir papildomos lengvatos - lengvata poilsiui skirtam turtui (sodo nameliui, vasarnamiui ir pan.), apribojant tipiniu tokio paskirties statinio plotu - pvz., 80 kv.m) bei tam tikram asmeniniams poreikiams naudojamam ūkinės paskirties turtui (pvz., garažui, svirnui, pirčiai ir pan.).
Pateiktose gairėse siūloma NT mokesčio tarifus apmokestinamajai gyventojų NT daliai palikti pagal įstatymo nustatytas ribas - nuo 0,3 iki 1 proc., o juos ir toliau nusistatytų savivaldybių tarybos.
NT mokestis būtų mokamas kasmet. Iš jo gautos pajamos būtų įskaitomos į savivaldybių biudžetus.
