„Tikiuosi, kad rasime sprendimą ir dėl Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Igno Vėgėlės pagrįsto noro būti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tiesiog tokia situacija, turime kritines ribas komitetuose. Jeigu vieną žmogų išimsime – tiesiog nebelieka minimalios sudėties“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jis priminė, kad Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija nuo pat pradžių buvo pareiškusi kitus prioritetus.
„Prioritetas buvo Kaimo reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Dabar tie prioritetai keičiasi, bet atliepti visus lūkesčius negalime“, – aiškino parlamento vadovas S. Skvernelis.
Jis užtikrino, kad tikrai mato galimybę Seimo Ekonomikos komiteto nariu tapusiam I. Vėgėlei ateityje prisijungti prie Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
„Pastebėjote, kaip vyksta Seimo procesai. Praktiškai kiekvieną sesiją būna pokyčiai komitetų sudėčių, kvotų, kažkas susitaria, kažkas teikia“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, tokia galimybė galėtų atsirasti ir tokiu atveju, jei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pasiskelbtų opozicine.
„Manau, kad surasti tarp 3 opozicinių frakcijų sprendimą, kad vienas žmogus pakeistų kvotą arba papildytų tą komitetą, kuris yra ant minimalios ribos, tikrai nebus sudėtinga“, – mano S. Skvernelis.
Šiek tiek vėliau Seimo posėdyje Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija oficialiai pasiskelbė opozicine.
Anksčiau Seimo pirmininkas S. Skvernelis buvo užsiminęs apie I. Vėgėlės galimybę tapti Žmogaus teisių komiteto nariu.
Seimo sprendimu, I. Vėgėlė dirbs Seimo Ekonomikos komitete. Šio komiteto sudėtyje yra taip pat parlamentarai Arvydas Anušauskas, Andrius Bagdonas, Zigmantas Balčytis, Saulius Bucevičius, Viktoras Fiodorovas, Ilona Gelažnikienė, Robertas Kaunas, Dainius Kreivys, Jekaterina Rojaka, Tadas Sadauskis, Rimantas Sinkevičius.
Seimo Statute numatyta, kad kiekvienas Seimo narys turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali būti kito komiteto nario pavaduotojas.
Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 13 (išskyrus Europos reikalų komitetą ir Ateities komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Konkretus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu.
