„Jeigu susitarimas yra reikalingas iš esmės, o ne tik parašams sudėti, prieš tokius sprendimus darant, keičiant iš esmės šaukimo filosofiją, turėtų būti susiderinta ir bent jau diskusija pradėta su politinėmis partijomis“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.
Parlamentinių partijų vadovai liepą Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Jame numatyti didinti šauktinių skaičių. Konservatoriai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdami atskirąją nuomonę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau sausį pasiūlė, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį sakė, jog šių siūlymų kol kas nekomentuos, nes jie nebuvo apsvarstyti Vyriausybėje.
„Čia toks irgi chrestomatinis šitos Vyriausybės pavyzdys: pirmiausia yra pasakoma idėja arba mintis, kuri, pasirodo, net kabinete ministrų nėra diskutuota, nėra diskutuota ir su ministre pirmininke apie tai, – penktadienį kalbėjo S. Skvernelis. – Tai idėja išleidžiama, tada prasideda aštrios diskusijos viešumoje ir po to sakoma ne ne, palaukite, čia sprendimų jokių nėra priimta, dar mes net projekto neturime, dar mes tik svarstysime ir kalbėsime“.
„Tai pirmiausia šaunamas šaunamas toks šūvis į orą ir jis nėra, kaip taisyklė, suderintas“, – kalbėjo buvęs premjeras.
A. Anušausko siūlomą reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.
Joje taip pat siūloma, jog pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
