Premjeras tikino, kad išrinktas prezidentu pasinaudotų teise ir galimybe greta prezidento institucijos sukurti užsienio politikos tarybą, kurioje būtų Seimo ir pagrindinių kitų valdžių atstovai, ten būtų ieškoma konsensuso ir sutarimo tarp įvarių valdžios šakų, dėl svarbių užsienio politikos klausimų.
Renginyje apsilankęs V. Landbergis premjero paklausė ne apie užsienio, bet apie visiems rūpimą vidaus politiką. Profesoriui buvo įdomu, kas taps premjeru, jei S. Skvernelis laimės prezidento rinkimus. Konservatorių patriarchas teiravosi ar Visvaldas Matijošaitis ir Agnė Širinskienė ketina tapti vykdomosios valdžios dalimi.
Premjeras tikino, kad tariasi su dviem potencialiais savo įpėdiniais, bet tarp jų esą nėra V. Matijošaičio, o ir A. Širinskienė, pasak S. Skvernelio, lyg ir nesiruošia eiti į ministres. „Kalbant apie ministro pirmininko kandidatūrą kalbėti anksti, balandį įvardysiu bend dvi pavardes. Nemanau, kad Kauno meras milžinišką kauniečių pasitikėjimą keistų į kitą iššūkį. Su tais (potencialiais kandidatais) žmonėmis yra diskutuota, tai priklauso ne nuo prezidento, o nuo valdančiosios daugumos“, – sakė premjeras.
Po renginio V.Landsbergis sakė, kad tikėjosi išgirsti ką nors naujo.
Kalbėdamas apie užsienio politiką S. Skvernelis aiškino, kad tapęs prezidentu jis griežtai laikytųsi atskyrimo, dalyvaujant NATO ir Europos Sąjungos susitikimuose, esą prezidentas turi dalyvauti ten, kur sprendžiami užsienio, saugumo, o premjeras, ten kur sprendžiami vidiniai klausimai. Anot jo, toks modelis buvo prieš dešimtmetį.
„Nacionalinis saugumas, tarptautiniai reikalai yra prezidento ir privalo žiūrėti prezidentas, o atskirti galima, nes kiti tai daro“, – aiškino premjeras. Anot jo, premjeras turėtų dalyvauti tuose susitikimuose, kur sprendžiami ekonominiai ar socialiniai klausimai ES susitikimuose. Jis tikino, kad „mato geresnę proveržio galimybę“ nei dabar yra.
Kalbėdamas apie JAV, premjeras tikino, kad reikia galvoti ne tik ko mes tikimės, bet ir ką galime duoti JAV, įsipareigojimai turi būti abipusiai. Sakė, kad itin svarbios investicijos į Klaipėdos gėliavandenio uosto plėtrą ir „turime turėti glaudesnį bendradarbiavimą ir abipusę naudą iš JAV gynybos sistemos, įsigyjimų“.
Premjeras aiškino, kad negalime deklaruoti, jog JAV yra strateginis partneris tik šypsenomis. Anot jo, Jungtinėse Tautose mes partneriams sugebame atsukti nugarą, bet turėtume pasirinkti ir eiti kartu su strateginiais partneriais.
Kalbėdamas apie ES, premjeras tikino, kad svarbiausia artimiausių penkių metų užduotis yra išlaikyti vienybę ir spręsti problemas. S. Skvernelis pakartojo savo mintį, sakytą per komandos pristatymą, kad bandymas kurti alternatyvią ES kariuomenę būtų didžiausia strateginė klaida.
O štai Lenkiją premjeras mato, kaip strateginį partnerį, nes tai viena sparčiausiai augančių ekonomikų, šalis, kuri turi vieną didžiausių NATO kariuomenių regione, Suvalkų koridorių.
„Mums svarbu bendradarbiauti, viena Lietuva tikrai neišspręs problemos, kurią minėjau, apie oro apginamumą. Partnerystė privalo būti, aš tikiuosi negrįšime į tuos laikus, kai mes negirdėome vienas kito, kai mūsų santykius temdė stereotipai arba dar daugiau, padaryti kenkėjiški veiksmai, aš kalbu apie „Orlen“, geležinkelio ruožo išardymą arba bandymą sukelti įtampas tuose santykiuose, kurių realių nėra, kalbant apie tautines mažumas“, – sakė premjeras.
Kalbėdamas apie Baltijos valstybes, premjeras tikino, kad turime emocinius ryšius, mūsų tautos yra artimos ir mes "esame partneriai broliai, bet brolybė yra ir tuose klausimuose, kur vienam ar kitam broliui svarbūs spręsti". Anot jo, mes turime pakankamai didelę ekonominę konkurenciją. Premjeras tikino, kad broliškos tautos turi rasti broliškus sprendimus.
„Mano žinia kalbant apie Baltijos valstybes ji irgi žiūrima kitu aspektu, po įvairiausių interpretacijų ir mano citatų iškraipymo. Baltijos valstybės - turime ypatingus emocinius ryšius, mūsų tautos yra ir kultūriškai, emociškai, istoriškai labai artimos. Mes esame partneriai, broliai, bet brolybė yra tuose klausimuose, kur vienam ar kitam broliui svarbu spręsti. Ir šiandien aš matau, ko mes nepadarėme, kaip valstybė. Turime pakankamai didelę ekonominę konkurenciją, kalbant apie Latviją ir aš galėčiau paminėti konkrečius pavyzdžius, kur sprendimai galėjo būti visiškai kitokie: suskystintų dujų terminalas, jį tiek statant, tiek įsigyjant nebuvo pasiektas sutarimas, kad tai Baltijos valstybių projektas. Galiausiai dabar, kai mes susidūrėme su iššūkių apie terminalo regionalizavimą, kad pasinaudotume ES struktūriniais fondais, jog sumažinti naštą ir užtikrinti Baltijos valstybių aprūpinimą alternatyviais energijos šaltiniais, nepavyko to padaryti, nes nepasirašė viena iš valstybių susitarimo ir šis projektas nebuvo priimtas ir negavome paramos“, – vardijo premjeras. Jis taip pat kalbėjo apie vieningą dujų rinką, jūros sieną su Latviją, kur taip pat nėra sprendimo, prisiminė kitus strateginius projektus, kurie sunkiai sekėsi.
Svarstydams apie Vokietiją, premjeras sakė, kad tai yra kertinis partneris. Iššūkis laukia su lyderystės pokyčiais, esą reikia jau dabar pradėti investuoti į kontaktus ir ryšius, nes istorinių asmenybių (Merkel) kadencija eina į pabaigą.
O štai Vidurio Rytų regioną, premjeras mato, kaip kovos su terorizmu fortpostą. „Turime matyti, ką daro ši valstybė (Izraelis) užkardydami terorizmą“, – kalbėjo S. Skvernelis. Jis tikino, kad tai svarbus ekonominis partneris ir geras JAV partneris, todėl svarbu ir naudinga su Izraeliu draugauti.
Premjeras pareiškė, kad kaip kandidatas svarstytų ambasados perkėlimą į Jeruzalę. „Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – sakė S. Skvernelis, pristatydamas užsienio politikos prioritetus.
Anot premjero, nereikia bijoti išsiskirti iš kaimynų. „Tai būtų naujas impulsas santykiams su Izraeliu“, – sakė jis. Anot premjero, tai padėtų bendradarbiauti ir su JAV ir „gal tai būtų signalo paleidimas, kad JAV ne tik žodžiais mūsų partneris, bet mes aštriuose klausimuose stojame į vieną ar kitą pusę".
S. Skvernelis neaplėnkė į Astravo klausimo, anot jo, pasiūlymas, kurį jis padarė Baltarusijai yra racionalus ir galimai paskutinis šiaudas, kol dar į atominę elektrinę neįkrautas branduolinis kuras. „Vėliau bus per vėlu“, – sakė premjeras.
Kalbėdamas apie hibridines grėsmes, jis sakė, kad "namų darbus" esame padarę, turime kibernetinio saugumo centrą, komisiją. Išmoktos pamokos dėl „žaliųjų žmogeliukų" esą taip pat yra. Jis tikina, kad svarbu nediskredituoti to, kad padaryta, nekalbėti "neduokime kariuomenei, duokime, kam reikia". Jis sakė, kad eurai, kurie yra investuoti į šalies gynybą yra prasmingi, o ir 60 proc. pinigų lieka Lietuvoje. "Svarbu, kad neišvirstų viskas į auksinius šaukstus, auksinį sraigtasparnį ar auksinę raketą".
Premjeras S. Skvernelis pastaruoju metu sulaukė daug kritikos dėl savo požiūrio į užsienio politiką. Aštrių prezidentės ir visuomenės reakcijų susilaukė premjero pasisakymas apie Latvija, jo laiškas Baltarusijai dėl Astravos atominės elektrinės ir jo vizitas Izraelyje, po kurio Lietuva sulaukė notos iš Palestinos.
Prezidentė savaitgalį pareiškė, kad premjeras pasiūlymas Baltarusijai Astrave vietoje atominės elektrinės statyti dujų jėgainę yra antikonstitucinis, o kai kurie užsienio politikos sprendimai daro tarptautinę gėdą Lietuvai.
Taip ji reagavo į jo pasiūlymą Baltarusijai Astrave vietoje atominės elektrinės statyti dujų jėgainę. Šalies vadovė vykstant antrajam merų rinkimų turui sekmadienį sukritikavo premjero vizitą Izraelyje ir pareiškimą apie Latviją. Palestiniečiai notą Lietuvai prieš pusantro mėnesio įteikė dėl premjero apsilankymo Rytų Jeruzalėje su Izraelio pareigūnais ir sprendimo neaplankyti Palestinos savivaldos.
Prieš kelias dienas naujienų portalas lrt.lt citavo S. Skvernelio pasisakymą Lazdijuose, kad „latviai mums ne broliai, o konkurentai daugelyje sričių“. Ši citata sulaukė dėmesio ir Latvijos žiniasklaidoje. Šeštadienį po premjero komandos kritikos portalas patikslino premjero citatą: „Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Kalbant apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“. Paklaustas apie Lietuvos santykius su Latvija, premjeras pirmadienį teigė: „Aš komentarus pasakiau, skaitykite, ką aš pasakiau. Prašyčiau tiktai tiksliai cituoti mane.“
