Taip jis kalbėjo naujienų portalui „15min“ tyrime-dokumentiniame filme paskelbus, jog A. Stončaitis prieš daugiau nei tris dešimtmečius dirbdamas policijoje dalyvavo pasieniečio Antano Stasaičio tardyme, kai pareigūnas buvo verčiamas keisti parodymus.
Dėl to dalis opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narių kreipėsi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją dėl būtinybės keisti dabartinį jo panaikinimo teisinį reguliavimą bei teigė, kad toks statusas turėtų būti atimtas iš Seimo kanclerio.
„Vėl toks pigus politikavimas prasideda. Aš pažiūrėjau tą filmuotą medžiagą, kokia yra. Vėlgi, beveik 35 metai yra praėję, ten nėra jokių priekaištų, kad kažkaip netinkamai (A. Stončaitis – BNS) elgėsi. Turbūt sunku būtų ir įžvelgti iš tos medžiagos, kas yra“, – LRT televizijai sekmadienį sakė S. Skvernelis.
„Yra kaip yra. Bet, manau, tuos klausimus pats kancleris atsako. Nematau net ir tame tyrime, nei filme, kažkokių aplinkybių, kurios galėtų (leisti – BNS) suabejoti laisvės gynėjo statuso pagrįstumu. Juolab kad tai suteikinėja ne politinės institucijos“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Jo teigimu, prieš tris dešimtmečius tokie galimi pareigūnų nusižengimai buvo vertinami prokuratūros, o jų metu nebuvo nieko nustatyta. S. Skvernelis mano, kad tyrimas dėmesio sulaukė dėl to, kad A. Stončaitis praėjusią kadenciją buvo Seimo narys.
Dabar sprendimą dėl laisvės gynėjo statuso suteikimo priima jo pripažinimo komisija, o panaikinti gali tik teismas. Konservatoriai prašo, kad komisija galėtų pati panaikinti suteiktą statusą, jei paaiškėja, jog asmuo galėjo veikti prieš įstatymus arba valstybės interesus.
„15min“ išsiaiškino, jog laisvės gynėjo statusą turintis tuometis vidaus reikalų sistemos pareigūnas A. Stončaitis 1991 metais galėjo dalyvauti tardant ir smurtu verčiant tuometį pasienio pareigūną A. Stasaitį pakeisti savo parodymus tyrime dėl tų metų gegužę nušauto Baltarusijos milicijos kapitono Aleksandro Fijasio.
A. Stasaitis liudijo, jog ugnį į Lietuvos pareigūnus pirmasis paleido būtent baltarusis, tačiau po tardymo savo parodymus sušvelnino.
Savo ruožtu, A. Stončaitis teigė, kad jo vaidmuo tebuvęs simbolinis, jis A.Stasaičiui negrasinęs ir nematęs, kad prieš jį buvo naudotas smurtas.
Praėjusioje kadencijoje Seimo nariu buvęs A. Stončaitis gruodį paskirtas Seimo kancleriu. Jo kandidatūrą pasiūlė Seimo pirmininkas S. Skvernelis. Jie drauge dirbo Policijos departamente, Vyriausybėje, Seime, įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Tapęs kancleriu, A. Stončaitis sustabdė narystę partijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
