„Čia politinis paskyrimas, politinė pareigybė, todėl nei „atšalimo“, nei „atšilimo“ negali būti. Tiesiog tai politinis sprendimas. Bet jeigu iš Prezidentūros (asmuo – ELTA) eitų į kokias nors vykdomosios valdžios institucijas, tai, manau, kad tai, ką taikė prezidentas anksčiau, turėtų būti pritaikyta ir dabar“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Bet ministro skyrimas yra politinis sprendimas. Tai jeigu premjerui tinka ir jis siūlo tokią kandidatūrą, prezidentas irgi sutinka, tai ir viskas“, – pridūrė jis.
Parlamento vadovas tikina nematantis pagrindo ir V. Čmilytės-Nielsen išsakytiems nuogąstavimams, kad K. Budrio skyrimas ministru keltų rizikų valdžių atskyrimo principui.
„Tai nėra prezidento žmogus, tai yra patarėjas, šiandieną atsakingas už visiškai kitą sritį. Jis ne užsienio politikai patarinėja, jis patarinėja nacionalinio saugumo klausimais, tai jeigu premjeras jį pasirinko, tai premjero apsisprendimas toks ir, matyt, jis rizikų jokių nemato. Aš irgi nematyčiau (problemos – ELTA), kad jis tampa užsienio reikalų ministru“, – sakė S. Skvernelis.
„K. Budrį pažįstu seniai ir jį vertinu, visų pirma, kaip profesionalą“, – akcentavo jis.
Svarstymus, kad K. Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo“ laikotarpis viešoje erdvėje pradėjo Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė sakę, kad jai kyla klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo“ laikotarpis.
Diskusijas dėl „politinio atšalimo“ praėjusią kadenciją pradėjo prezidentas Gitanas Nausėda, kai buvo sprendžiama dėl buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriais.
G. Nausėda tuomet teigė, kad „politinio atšalimo“ reikalavimas turėtų virsti įstatymu. Šalies vadovas tuomet teigė, kad kiekvienu atveju buvusiam politikui privalomą „atšalimą“ reikėtų vertinti individualiai.
