Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą.
Šalies vadovas sako įstatymo priėmimo procese įžvelgęs trūkumų, bet sprendimą pasirašyti jį argumentuoja siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.
Premjeras Saulius Skvernelis, Naisiuose susirinkusiems žurnalistams komentuodamas prezidento sprendimą, teigė, kad Vyriausybė Lukiškių aikštės įstatymą įgyvendins taip pat, kaip ir bet kokį kitą teisės aktą.
„Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti pačią aikštę valstybės žinion. Ir ne tai, kad perimti aikštę, bet su konkrečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tai tą žingsnį padarytume, kai turėtume visą projektą, visus sprendimus ir finansavimą“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, Vyčio paminklo pastatymui nebebūtų rengiamos diskusijos ar konkursai, nes tam, anot premjero, nebėra prasmės.
Anksčiau paskelbtame konkurse dėl Vyčio paminklo pirmąją vietą laimėjęs kūrinys šiuo metu stovi Kaune prie Kauno pilies. Premjeras atmetė variantą, kad šis paminklas galėtų būti pervežtas ir pastatytas Lukiškių aikštėje.
S. Skvernelio nuomone, Vilniuje galėtų atsirasti antrąją vietą prieš keletą metų paskelbtame konkurse užėmęs darbas.
„Stilizuotas Vytis tiktų Vilniui prie jo modernumo“, – mano premjeras.
Daug diskusijų sukėlęs pliažas Lukiškių aikštėje turėtų likti, tvirtina sostinės valdžia. Smėlio iš aikštės prievarta išvežti neplanuoja ir premjeras.
„Ateis ruduo, pasibaigs pliažo sezonas, pasibaigs ir smėlis“, – juokavo S. Skvernelis.
Ministrų kabineto vadovas siūlė nebekaitinti aistrų ir nebedaryti skubotų sprendimų. Premjeras nemano, kad Lukiškių aikštės įstatymas pablogins Vyriausybės ir Vilniaus valdžios santykius.
„Bet kokiu atveju, visus ketverius metus bendradarbiavome su savivalda, ieškojome bendrų sprendimų, tai ir šiuo atveju, nesvarbu, kas Vilniui bevadovautų, kaip jis viešai pasisako apie Vyriausybę ir valdančiąją daugumą, vis tiek turime bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų, kad jie atitiktų ir savivaldos, ir Vyriausybės interesus“, – kalbėjo premjeras.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad negali atsakyti, kada bus pradėtas įgyvendinti penktadienį prezidento pasirašytas Lukiškių aikštės įstatymas, nes, jo teigimu, jį reikės įgyvendinti ne Seimui ir ne Prezidentūrai.
„Šita aikštė yra mums per daug svarbi, istorinė atmintis tos aikštės yra tokia, kad ten pliažo bet kuriuo atveju būti negali. Tikiuosi, kad visų bendromis pastangomis klausimas bus išspręstas“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jis pritarė premjero minčiai, kad Lukiškių aikštėje galėtų atsirasti stilizuotas Vytis, tačiau, kaip greitai atsirastų paminklas, anot R. Karbauskio, priklausys nuo to, kas vykdys šio projekto įgyvendinimą.
„Jei ne Vilniaus miesto meras tuos sprendimus priiminės, tai tokiu atveju gali būti ir mėnesiai. Jei Vilniaus meras priiminės, tai, matyt, bus ne vieni metai. Kaip ir viskas Vilniuje“, – teigė R. Karbauskis.
Valstiečių lyderio nuomone, Vilniaus valdžia išsityčiojo iš istorinės atminties Lukiškių aikštėje, o pats pliažas neatitinka sanitarinių sąlygų.
R. Karbauskis priminė, kad pati Lukiškių aikštė priklauso valstybei, o ne Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus valdžia aikštę nuomoja pagal 2015 m. sudarytą panaudos sutartį. Valdančiųjų lyderis neatmetė galimybės, kad ateityje sutartis gali būti nutraukta.
„Visi mes už pliažus Vilniuje, pliažams yra aibės vietų, yra daug paupių, tikrai norim, kad žmonės džiaugtųsi ir vaikai šypsotųsi, bet ne tokioje aikštėje“, – įsitikinęs R. Karbauskis.
Birželio pabaidoje Seimas priėmė įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.
Pagal jį, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.
Dokumente numatyta, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.
Įstatymas parlamente svarstytas ir priimtas skubos tvarka.
Jo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.
1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė.
Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.
