Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai ir Lenkijai pavyko grąžinti santykius į aukštą lygį ir juos išlaikyti įpareigoja šalių bendra praeitis ir kultūra.
„Pavyko mūsų santykius grąžinti į tą aukštą lygį, kurio nusipelno mūsų žmonės ir kurį išlaikyti mus įpareigoja bendra istorija ir kultūrinis bendrumas“, – ketvirtadienį Vilniuje pradėdamas bendrą Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdį teigė S. Skvernelis.
Jis akcentavo, kad Lietuva ir Lenkija ketvirtadienį dar kartą įtvirtins įsipareigojimus pasirašydamos Vyriausybių deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos.
„Rytų kaimynystėje būtent Baltarusijos žmonės šiandien laukia aiškaus ir vieningo savo kaimynų paramos balso ir konkrečių priemonių, skirtų sustiprinti Baltarusijos nepriklausomybę ir jos žmonių teisę rinktis savo lyderius. Abi vyriausybės patvirtino paramos Baltarusijai priemonių planus. Visiškai palaikau premjero Morawieckio siekius būsimame ES viršūnių susitikime materializuoti ir ES paramos paketą – Maršalo planą Baltarusijai“, – sakė S. Skvernelis.
Anot jo, šalys taip pat neturi pamiršti ir Ukrainos, Sakartvelo, kad „nepristigtų ryžto sunkioms, tačiau būtinoms reformoms ir toliau būtų einama vertybinio suartėjimo su Euroatlantine bendruomene keliu“.
Jis taip pat pakvietė Lenkijos Vyriausybės atstovus atvykti į kitąmet vyksiančius Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-osios konstitucijos minėjimo renginius.
Savo kalboje S. Skvernelis pažymėjo, jog abi šalys skiria didelį dėmesį lenkų ir lietuvių tautinėms mažumoms, inicijavo televizijos transliacijų gimtąja kalba projektus, užtikrino aprūpinimą vadovėliais.
Anot jo, ketvirtadienį švietimo ministrai taip pat pasirašys detalų veiksmų planą dėl bendradarbiavimo švietimo srityje, papildantį Lietuvos ratifikuotą dvišalį susitarimą dėl aukštojo mokslo su Lenkija.
Lietuvos premjeras atkreipė dėmesį ir į susitarimus koronaviruso pandemijos suvaržymų kontekste, jog šalys leido laisvą piliečių judėjimą šią vasarą tarp valstybių, minėjo „Orlen Lietuva“ planuojamas investicijas, ketvirtadienį planuojamus pasirašyti geležinkelių įmonių susitarimus, „pasiektą neatšaukiamą pažangą“ įgyvendinant elektros sistemų sinchronizacijos projektą.
„Kartu su tvirta Lenkijos parama nepirkti nesaugios Astravo AE pagamintos elektros energijos klojame pamatus tvariam, atsinaujinančia energetika grindžiamam Lietuvos energetiniam saugumui. Džiaugiuosi, kad „Via Baltica“ ir „Via Carpatica“ projektai nuosekliai papildo vienas kitą ir suteiks papildomą impulsą prekybiniams srautams Trijų jūrų regione“, – kalbėjo jis.
Jis ragino Lietuvą ir Lenkiją „tvirčiau sutelkti pastangas Briuselyje“ dėl pakankamo geležinkelio projekto finansavimo, taip pat teigiamai įvertino bendras Lietuvos ir Lenkijos pastangas kovojant dėl valstybėms nepalankaus mobilumo paketo.
Jis akcentavo, kad gynybos ir saugumo srityje „esame ne tik vienminčiai, bet ir strategiškai neatskiriami vieni nuo kitų“.
„Todėl esame atsakingi už tinkamą NATO Šiaurės Rytų flango gynybos priemonių planavimą ir įgyvendinimą. Tikiuosi, kad šiandienos diskusija visais mūsų bendradarbiavimo klausimais prisidės prie jo gilinimo ir nubrėš mūsų bendrą darbotvarkę ateinantiems metams“, – teigė S. Skvernelis.
Vyriausybės ketvirtadienį ketina pasirašyti bendrą deklaraciją dėl Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos, deklaracijos dėl tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo planą, susitarimus pasirašys šalių geležinkelių ir krovimo įmonės.
