Šįkart kalbėjome apie saugumą ir gynybą, o studijoje svečiavosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemoktrarė Dovilė Šakalienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis.
Apie tai, kodėl mes nesekame lenkų ir estų pavyzdžiu ir gynybai neskiriame 4 proc. BVP, jiedu diskutuoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kiek procentų BVP reikėtų skirti gynybai. Ar galima kalbėti apie procentus, jei mes net neturim vizijos, kokia turėtų būti ta gynyba?
S. Skvernelis: Iš esmės, tai klaidingas požiūris, jei nusistatai BVP procentą tam tikrą, ir po to galvoji, kur tuos pinigus reikėtų padėti. Tada atsiranda įvairiausios fantazijos, nuo fortifikavimų visokiausių iki tokių nerealių dalykų, arba galvojama, kur investuoti tuos pinigus. <...> Tą požiūrį, aišku, koreguoja karas Ukrainoje... <...> Reikėtų daryti pagal realų kariuomenės poreikį. Kariškiai, kariuomenė teikė poreikį, ko reikia, šiuo metu kas yra prioritetas ir tas poreikis turi būti finansuotas. Dėl to kalbėti apie procentus yra ydinga praktika. <...> Ieškoti pinigų, užsibrėžti procentą ir pasakyti, va, žinote, mes duodame porą milijardų arba 2,5 mlrd., jūs galvokite, kur čia tuos pinigus padėti. Tada atsiranda pinigų švaistymas. Toks požiūris nėra tinkamas. <...> Dabar kas vyksta, yra sunku susigaudyti. <...> Aš manau, kad dabar mūsų prioritetas yra Vokietijos brigados kuo sklandesnis dislokavimas Lietuvoje ir šitam prioritetui reikia skirti visas lėšas.
Kodėl lenkai skiria 4 proc., kuria praktiškai vieną galingiausių kariuomenių Europoje, jei ne pačią galingiausią, estai nuo kitų metų skirs 4 proc., o mes ginčijamės dėl pakėlimo vos procentu su trupučiu?
S. Skvernelis: Dėl to, kad mes tuos 3 metus ir buvome nesakyčiau, kad ginče, bet, kad, na, tų papildomų lėšų čia nereikia. Kiek buvo kalbų apie brigadą, kokie bus finansiniai įsipareigojimai, tai čia nieko dabar nereikės. <...> Kalbant apie tą pačią Lenkiją, tai Lenkija labai sėkmingai ir praeitos Vyriausybės metu, ir, matyt, šita Vyriausybė tvarkosi su savo ekonominiais iššūkiais. Ir jie ne iš skolintų lėšų, o iš uždirbtų lėšų. Ir didelės lėšos yra nukreiptos iš šešėlinės ekonomikos ir kitų tvarių sprendimų. Jie tai gali sau leisti. <...> Lenkai, be gynybos, nepamiršta, kad nekariaujanti valstybė negali gyventi karo ekonomikos sąlygomis.
Iš kur ieškotumėte papildomų pinigų gynybai? Ar skolinimasis yra viena iš opcijų, ar galvotumėte kelti mokesčius?
S. Skvernelis: Reikės naujai Vyriausybei, naujai daugumai padaryti mokesčių reformą. Ją padaryti efektyvesnę, socialiai teisingesnę, kad būtų progresyviniai mokesčiai. Ir, galbūt, reikėtų, iš tikrųjų, milijonieriams susimokėti daugiau už savo tą kokybišką ir gerą gyvenimą Lietuvoje, už sėkmę. <...> Taip, skolinimasis irgi yra viena iš opcijų, bet šitoj vietoj reikia padirbėti Europos Komisijoj, naujoj komisijoj. Kalbant apie bendrą ir greičiausią strategiją, tai būtų efektyviausia, kas buvo padaryta po pandemijos. Tai yra pandemijos metu patirtų nuostolių kompensavimo atstatymui buvo įkurtas fondas, kurio šita Vyriausybė nesugeba išnaudoti. Tai panašiu modeliu sukonstruotas gynybos fondas, jis iš tikrųjų galėtų būti vienas iš tų tvarių finansavimo šaltinių.
Ponia Šakaliene, jūs taip pat ieškotumėte pinigų mokesčių reformoje? Skirtingas mokesčių mokėtojų grupes apmokestintumėte ar labiau linktumėte skolintis?
D. Šakalienė: Mes irgi apie tai kalbame, kad, iš tiesų, mokesčių sistema, kuri būtų solidaresnė ir tolygiau apmokestinanti skirtingų rūšių pajamas. Taip, kad vis tik ne tie, kurie gyvena nuo algos iki algos neštų didžiausią naštą, o vis tik būtų daug teisingesnė sistema. Tai to reikės. Antras dalykas, kai mes kalbam apie tą patį skolinimąsi ir būtent ES dimensiją. Vis tik mes esam NATO aljanso pakraštys ir tai reiškia, kad visų šalių bendras interesas yra, kad mes būtumėm saugūs. Tai reiškia, kad vienas dalykas yra, jog mes turėsim galvoti ir apie tam tikras bendras finansines priemones. Nes iš tiesų ir tos pačios Vokietijos, ir Prancūzijos saugumas ir gyvavimas nuo to priklauso. Net jeigu pati mažiausia teritorija ES būtų pažeista, ES, kaip tokia, iš esmės nustotų egzistuoti. Tai reiškia, finansinio stabilumo neliktų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
