„(...) nemanau, kad reiktų sudaužyti ir sunaikinti departamentą, bet klausimų yra. Į juos galima ir reikia žiūrėti plačiau. Aš noriu priminti, kad pranešėjas yra ne vienas Lietuvoje“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.
Ketvirtadienį valdantiesiems baigus formuluoti klausimus dėl VSD veiksmų šiuo metu yra tariamasi dėl jų pateikimo formos.
Klausimyno sudarymą koordinavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS yra teigęs, jog klausimų parlamentarams kilo dėl kelių žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleistų faktų.
Vasarį išleistoje knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD ėjusio pareigūno liudijimas. Pranešėjas teigė, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
S. Skvernelis atkreipė dėmesį, kad yra ir dar vienas pranešėjas – buvęs policininkas Algimantas Martinkus, sausio pabaigoje metęs kaltinimus aukštiems policijos vadovams.
„Tas pranešėjas kalbėjo apie žvalgybos institucijų ir politikų tam tikras sąsajas arba veiksmus, yra ir kriminalinės žvalgybos pranešėjas, kurio kažkaip niekas nebenori girdėti ir matyti“, – teigė S. Skverelis
„Jeigu norima gauti atsakymų tai reikia žiūrėti plačiau ir galbūt šitas istorijas apjungti į vieną. Tada galbūt ir palaikymas didesnis, kalbant apie klausimų atsakymus, politiniame lauke būtų“, – pažymėjo jis.
Sausio pabaigoje A. Martinkus metė kaltinimus, kad aukšti pareigūnai esą kovodami dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.
Policijos departamentas kaltinimus atmetė pabrėždamas, kad jie „neatitinka tikrovės“, generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl A. Martinkaus pateiktos medžiagos.
A. Martinkus nuo 2002 metų dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos vyriausiuoju tyrėju.